Kaltina valdančiuosius
Sveikatos fondo įkūrimo idėja toli gražu nėra nauja. Iš pradžių buvo siūloma, kad nuo alkoholio akcizo į jį keliautų 2 proc. pajamų, dabar dėl lėšų apimties paliekama spręsti Vyriausybei. Nepaisant to, Sveikatos fondas kelią skinasi sunkiai. Kodėl?
„Sunku pasakyti, kodėl įstatymo pataisos tiek metų stringa. Matyt, trūksta Seimui suvokimo apie jo naudą. Reikia, kad ir Vyriausybė ne tik plepalais imtųsi veiksmų, o pradėtų ugdyti, šviesti visuomenę. Jeigu sukurtume fondą, į kurį keliauti Vyriausybės nustatyto dydžio procentas nuo alkoholio akcizo, vėliau ir tabako, būtų rimta priemonė skleisti socialinę reklamą interneto portaluose, radijuje, televizijoje.
Dabar neturime jokių alternatyvų alkoholio gamintojų užsakomoms reklamoms. Jie meta milijonines lėšas. Jei toliau galvosime, kad valstybės biudžetas, rinkdamas akcizą už alkoholį ir tabaką, turi iš to daug naudos, reiškia, nesuvokiame, kad kuo daugiau parduosime alkoholio, tuo brangiau kainuos pasekmės“, – teigė Sveikatos fondo idėjos autorius, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Antanas Matulas.
Politikas įkando ir jau daugiau nei pusmetį Briuselyje esančiam prieš tai sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. Esą nieko nepadarė ir jis. „Gražus“ pavyzdys buvo Vytenio Povilo Andriukaičio. Dalino pažadus į kairę ir į dešinę. Turėjo realią galimybę per pusantrų metų įtikinti savo Vyriausybę, kad toks įstatymas reikalingas, deja to nepadarė. Dabar tai bandome padaryti mes – atskiri Seimo nariai“, – kritikos negailėjo A.Matulas.
Ne pinigų mėtymas
Idėja sveikatinti visuomenę gal ir nebloga. Tačiau čia pat kyla klausimas. Ar Sveikatos fonde sukaupti pinigai nenueis tik lankstinukų ir plakatų spausdinimui, kurie dažniausiai atsiduria šiukšlyne net neperskaityti?
„Galėtume finansuoti įvairias programas mokyklose, bendruomenėse, kurios propaguoja sveiką gyvenseną. Fondas galėtų skatinti žmones sveikiau gyventi. Informuoti ir apie kitus dalykus – sezonines ligas, apsisaugojimo priemones, sveiką gyvenseną, vakcinų naudą“, – tikino A.Matulas.
„Šiuo metu yra tik reklama, o antireklamos ne, nes tam nėra lėšų. XXI amžiuje skatinti alkoholio ir tabako vartojimą yra nesuvokiama. Būtų gerai, jeigu atsirastų Sveikatos apsaugos ministerija, kuri kompleksiškai pateiktų įstatymo pataisas ir Vyriausybė jas teiktų. Taip galėtume numatyti ilgalaikę strategiją kaip kovosime su žalingais įpročiais.
Deja, tokios Vyriausybės neatsirado. Praėjusioje kadencijose Sveikatos apsaugos ministerija atiteko liberalams, ir geri dalykai irgi nebuvo įgyvendinti, nes jie kovoti už žmogaus sveikatą nesiėmė“, – tęsė konservatorius.
Psichologai pritaria
Psichologijos ir psichoterapijos centro vadovė Liudmila Andrikienė sutinka, kad alkoholio ir tabako antireklamos gali duoti naudos. „Manau, kad ji galėtų padėti. Juolab, jei bus įtaigi, koncentruota į žmogaus emocijas.
Kita vertus neretai žmonės nusiteikę priešiškai ir stengiasi kuo greičiau reklamą išjungti. Taigi lazda gali turėti du galus. Be abejo, reikėtų nuodugnesnių tyrimų, kiek žmonių pasiekia norima paskleisti žinia.
Kalbant apie informacinius leidinius, lankstinukus, dalis jų, be abejo, išmetama. Tačiau yra ir tų, kurie paskaito. Svarbus momentas yra, ar reklama yra įkyri, nes tokiu atveju žmogus gali stengtis intuityviai ją atmesti. Todėl reikėtų surasti pusiausvyrą“, – tvirtino L.Andrikienė.
Tuo tarpu psichoterapeutas Olegas Lapinas atkreipė dėmesį, esą svarbu nepateikti antireklamos kaip draudimo. „Jeigu antireklamoje bus rodomas sveikas asmuo, vaizduojamas kaip sportininkas, propaguos sveiką gyvenimo būdą, tada tikėtina, kad kartosite tą veiksmą.
Tačiau jei rodysime jau alkoholį ar tabaką vartojantį asmenį ir bandysite parašyti esą tai kenkia, iš esmės siųsime informaciją, jog tai egzistuoja, bet yra draudžiama. Ne paslaptis, kad tai, kas negalima daliai žmonių sukelia vidinį maištą. Antireklama neturi drausti, o verčiau rodyti pavyzdį“, – paaiškino O.Lapinas.
