Tačiau gera žinia ta, kad Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, mažiausiai trečdalio (iki 40 proc. mirčių) piktybinių navikų atvejų galima išvengti suvaldžius pagrindinių rizikos veiksnių poveikį. Taip pat skaičiuojama, kad piktybinių navikų tam tikrose Lietuvos savivaldybėse po dešimtmečio sumažės nuo 91,85/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 78 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.).
Padės kompleksinės priemonės
„Sveikatos politikoje yra žinomos ir mokslo įrodytos strategijos, kaip sumažinti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių žmonių skaičių. Vakarų Europos ir ypač Skandinavijos valstybės pasiekė labai gerų rezultatų taikydami jas.
Deja, tos priemonės nėra vieno vaisto ar tabletės trumpalaikis panaudojimas, o jos yra ilgalaikės rūkymo, alkoholio profilaktikos priemonės, žmonių gyvensena laikantis sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų, – sakė Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto profesorė Danguolė Jankauskienė. – Lietuvoje šios priemonės irgi jau pradėtos įgyvendinti pagal atskiras programas.
Žmonės tikrai pradėjo labiau rūpintis savo sveikata, tačiau jų sumažėjusio sergamumo rezultatus pamatysime žymiai vėliau, nes lėtinės ligos vystosi pamažu. Nors jau ir dabar galime pasidžiaugti, kad pradėjo ryškėti pirmieji rezultatai mažėjant gyventojų mirtingumui dėl anksti išaiškintų ir išgydytų ligų, pvz. kai kurių onkologinių, išeminės širdies ligos ir kt“.
Skatins išsitirti
Anot profesorės, kad žmonėms būtų laiku suteikta pagalba, jiems labai svarbu pasinaudoti valstybėje sudarytomis galimybėmis nemokamai išsitirti ir anksti išaiškinti onkologines ligas (gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžį), kurios ankstyvoje stadijoje yra išgydomos.
„Valstybinėje ligonių kasoje tam skiriami nemaži pinigai. Profilaktinės programos yra vienas iš svarbių sveikatos politikos pasiekimų Lietuvoje. Ir apskritai kalbant apie visas ligas, žmonėms reikia mokytis būti laimingais ir džiaugtis gyvenimu, vengti stresinių situacijų ir neigiamų emocijų, kurias kol kas mes labai sureikšminame ir palaikome“, – kalbėjo D.Jankauskienė.
Nustatyta, kad problemos dėl ankstyvos vėžio diagnostikos labai įtakoja didelius sergamumo ir mirtingumo rodiklius. Manoma, kad atrankinės patikros programose dalyvauja nepakankama tikslinės grupės dalis. Todėl pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, šiuo laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas piktybinių navikų profilaktikai ir ankstyvajai diagnostikai.
Investuos ir į švietimą, ir į gydymą, ir į aparatūrą
2014–2020 m. programavimo laikotarpiu į onkologinių ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos ir efektyvaus gydymo sritį numatoma investuoti 22,3 mln. eurų ES fondų lėšų.
ES fondų lėšos onkologijos srityje bus nukreiptos į visuomenės informavimą ir švietimą sveikos gyvensenos srityje, nevyriausybinių organizacijų skatinimą įgyvendinti švietimo iniciatyvas, atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų efektyvinimą.
Bus plečiamos nuotolinės, mobilios sveikatos priežiūros paslaugos. Daugės spindulinės terapijos paslaugų. Bus stiprinamas sudėtingiausios pagalbos teikimas diegiant inovatyvius sprendimus. Taip pat neužmiršta paliatyvios pagalbos paslaugų plėtra: tai dienos stacionaro paslaugos, paliatyvios pagalbos teikimas namuose. Bus toliau plėtojama psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba sergantiesiems piktybiniais navikais.
Prireiks daugiau resursų sveikatai
„ES finansinės investicijos pastarojoje finansinėje perspektyvoje yra skiriamos žymiai išmintingiau ir sistematiškiau, atsižvelgiant į pagrindines sergamumo paplitimo aktualijas ir prioritetus. Investuoti žadama ne tik į vaistus ir medicinos techniką bei aparatūrą, bet ir į žinias bei ligų profilaktiką bei jų valdymą. Žymiai pigiau ir efektyviau ligų išvengti, nei jas vėliau išgydyti, – teigė D. Jankauskienė. – Žinoma, ir inovacijos gydyme bei kitose medicinos technologijose, kurios sparčiai tobulėja bei reikalauja atnaujinimo, yra labai reikalingos.
Jų vien iš savo turimų privalomojo sveikatos draudimo lėšų dabartinėje gana skurdžioje ir inovacijoms neimlioje mokestinėje bazėje be ES finansinės investicijų patenkinti niekaip negalėsime. Lietuva tiesiog per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai. Sveikatos sistema ateityje reikalaus žymiai daugiau finansinių resursų vien dėl senėjančios populiacijos ir naujų medicinos technologijų, o tuo pačiu ir geresnių medicinos galimybių“.
