Pažymint Europos imunizacijos savaitę, vyksiančią balandžio 20-25 dienomis, LMA vykstančioje spaudos konferencijoje „Naujų vakcinų įtraukimas į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: patirtis, ateities planai ir iššūkiai“ pateikta moksliniais tyrimais paremta informacija, diskutuota, kodėl visuomenės nuomonė apie vakcinas tokia neigiama.
Nenorą skiepytis lemia ne priežastys, o pasiteisinimai
Vilniaus universiteto prof. dr. Eugenijus Laurinaitis konferencijoje pabrėžė, kad teigiamai į skiepus žiūri maždaug 70-80 proc. populiacijos, atrodo nemažai, tačiau nepakankamai. Abejojančių, kurie nesako ne, bet ir neskuba sakyti taip, yra apie 10 – 15 proc. Kita grupė – žinantieji, ko bijo 5-10 proc., o prieš skiepus nusiteikusių yra apie 5 proc. Tėvų poziciją gali nulemti žinių trūkumas, tačiau jiems papasakojus apie pliusus ir minusus, jie supranta ir sutinka skiepyti savo vaikus. Reikia nebijoti išgirsti viską, ką jie sako ir suprasti, kad tai yra tėvų mintys. Neretai tėvai turi nepakankamai arba iškreiptą informaciją, kurią galima koreguoti. Kiti turi gana daug informacijos apie vakcinaciją, dažnai ji yra neigiama ir jie laikosi tvirtos pozicijos, kad vakcinacija nėra tai, ko reikia jų vaikui.
Skirtingose šalyse nustatyti gana ryškūs pačių medicinos profesionalų požiūrio į vakcinaciją skirtumai. Maždaug 30 proc. sveikatos specialistų patys nusiteikę prieš vakcinaciją, tai stebina. Įdomu tai, kad nenorą skiepytis lemia ne priežastys, o pasiteisinimai, kurių visuomet surandama. Dažniausiai apklausose pateikiamas nenoro skiepytis pasiteisinimas buvo tas, kad sveikiems žmonėms nereikia skiepytis. Dėl pašalinio poveikio nerimavo apie 22 proc. Profesionalai mini tai, kad nevyksta profilaktiniai apsilankymai, o kai apsilankoma dėl ligos, nėra laiko kalbėti apie vakcinaciją, o priminimo apsilankyti pas gydytoją profilaktiškai ir pasiskiepyti – nėra.
Sveikata – joks turtas, tai instrumentas, padedantis pasiekti kitus tikslus. Jei turiu tikslų, noriu būti sveikas. Vertybe turi būti ne pati sveikata, o kažkas už jos. Jei mes norime, kad žmonės vakcinuotųsi, sveikatai turi būti erdvė visuomenėje tiems tikslams realizuotis.
Tymai tapo suaugusiųjų liga
Danijos PSO Europos regiono biuro Dr. Mark Muscat įsitikinęs, kad reikia skatinti žmones nesibaiminti šalutinių reakcijų. Tėvai priešinasi vakcinacijai, dėl to plinta ligos. Norėtųsi, kad vakcinos būtų visiems prieinamos, kad būtų sudarytos sąlygos pasiskiepyti nemokant didžiulių pinigų. Pagrindiniai uždaviniai – panaikinti poliomielitą, tymus, raudonukę, kontroliuoti hepatito B paplitimą.
„Tikrai yra daug žmonių, kurie net nesupranta, kas per liga yra tymai ir raudonukė. 1993 metais tymų atvejų būdavo tūkstančiais, tačiau dėl tymų vakcinos, kuri buvo įvesta daugelyje šalių, skaičius ženkliai sumažėjo. Tai puiki programa, kuri padėjo sumažinti tymų sergamumo skaičių visoje Europoje. Deja, 2009–aisiais Bulgarijoje buvo didžiulis tymų, 2013 – aisiais Lenkijoje Raudonukės protrūkis. Vyresni nei dvidešimties metų žmonės tymais suserga žymiai dažniau, tai tapo suaugusiųjų liga. Tymų nereikėtų laikyti paprasta liga, žmonės miršta dėl atsiradusių komplikacijų, kartais gydytojai net nesusieja tų mirčių su tymais“, – pasakojo M.Muscat.
Pasak M.Muscat, vienas iš tikslų yra ir užtikrinti aukštą vakcinacijos lygį ir imuniteto spragas visuomenėje, yra suaugusiųjų, kurie nepasinaudoja vakcinomis, tad reikia inovatyvių būdų, kaip skiepyti suaugusius. Kai mama atveda vaiką pas gydytoją skiepytis, reikėtų paklausti ir mamos, ar ji yra pasiskiepijusi. Reikėtų skiepyti ir sveikatos priežiūros specialistus. Kokios kliūtys? Žmonės bijo šalutinių poveikių, tačiau dėl to kyla pavojus mūsų ir kitų sveikatai, mes patys tampame savo įkaitais. Daug tėvų yra netinkamai informuoti ar nelabai rūpinasi ir tai pagrindinės kliūtys, kodėl negalima pasiekti reikiamų vakcinacijos rodiklių. Planas yra parengti rekomendacijas visam regionui, apibendrinti tikslus ir pagerinti vakcinos paplitimą.
Atsisako skiepų, nes mano, kad gripas nepavojingas
Kalbant apie skiepų poveikį ir efektyvumą, labai svarbu skiepytis nuosekliai, pagal skiepų kalendorių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro Švedijoje Dr. Niklas Danielsson teigimu, auga naujos kartos, įvedamos naujos vakcinos, tačiau kai kurie žmonės skiepyti, kai kurie – ne. Kadangi sumažėjo ligų paplitimas, daroma įtaka žmonių imunitetui, visuomenė daugiau keliauja, bendrauja tarpusavyje. Kalbant apie silpnėjantį žmogaus imunitetą, nėra aiškių įrodymų, tačiau yra indikacijų, kad sumažėjus ligų paplitimui, antikūnai nesusiduria su tomis ligomis ir gali natūraliai silpnėti bendras visuomenės imunitetas. Daugiausiai žmonių nuo gripo miršta žiemos laikotarpiu, mažiausiai – vasarą. Tam, kad būtų užtikrinama sveikata ir apsisaugoma nuo komplikacijų, rekomenduojama skiepytis atsižvelgiant į skiepų gyvenimo kalendorių – nuo gimimo iki senyvo amžiaus. Yra ir papildoma grupė žmonių, kuriems skiriami specifiniai skiepai, pavyzdžiui, vykstant į tam tikras šalis“, – sakė N.Danielsson.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. Gediminas Urbonas kėlė klausimą, kodėl žmonės atsisako skiepytis nuo gripo. Dvi artimos ir nuolat kontaktuojančios grupės – vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantieji žmonės, asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nėščiosios. 2013 – 2014 metų gripo sezono metu – paskiepyta apie 19.8 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Dažniausiai žmonėms kyla klausimas, ar verta skiepytis ir ar gripas išvis pavojingas? Iš atliktos apklausos duomenų nustatyta, kad žmonės mano, jog gripas nėra pavojingas, todėl skiepytis nereikia, tačiau kaip liga, kelianti pavojų gyvybei, gali būti nepavojinga?
G.Urbono teigimu, didesnis pavojus susirgus gripu iškyla rizikos grupei priklausantiems žmonėms – nėščiosioms, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantiesiems. Nustatyta, kad gripo viruso poveikis daro tiesioginę įtaką miokardo infarkto susidarymui. Dėl kasmet besikeičiančio gripo viruso, tikimybė nesusirgti gripu pasiskiepijus yra apie 50-70 proc.
