Gausų konferencijų dalyvių būrį (aut. past. 155 visuomenės sveikatos priežiūros specialistus iš 33 savivaldybių visuomenės sveikatos biurų) pasveikino sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė.
„Sveikatos apsaugos ministerijos vardu sveikinu visus susirinkusius į gražų renginį, skirtą visuomenės sveikatos priežiūros mokyklose 10-mečiui paminėti. Šis veiklos dešimtmetis mums visiems nebuvo lengvas: iš pagrindų keitėsi sveikatos priežiūros mokyklose pobūdis, buvo rengiami nauji teisės aktai, buvo ieškoma naujų veiklos formų ir finansavimo kelių. Tai buvo intensyvaus darbo, patirties kaupimo, idėjų generavimo ir tikėjimo savo darbo prasmingumu metai. Ne viskas sekėsi taip, kaip norėjome, tačiau šiandien jau galime švęsti mažytę pergalę – savivaldybėse turime puikiai susiformavusią mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų komandą. Mokyklą baigęs jaunuolis turi žinoti, mokėti ir, svarbiausia, norėti saugoti ir stiprinti savo bei savo artimųjų, aplinkinių žmonių sveikatą. Tai – didžiulis uždavinys sveikatos priežiūros specialistui, kuris turi būti ne tik pirmasis mokinių ir mokytojų pagalbininkas šioje srityje, bet ir asmeninis pavyzdys. Sveikatos apsaugos ministerija, rengdama atitinkamus teisės aktus, metodines rekomendacijas, deda visas pastangas, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla būtų sisteminė ir kryptinga“, − sakė sveikatos apsaugos viceministrė J.Zinkevičiūtė.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistams padėkota už nuoširdų darbą
Viceministrė renginių pradžioje įteikė sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės padėkas mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, kasdieniu savo darbu prisidedantiems prie sveikos jaunosios kartos ugdymo. Padėkos buvo įteiktos Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Jurgitai Brazauskienei, Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Nijolei Balandienei, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Nijolei Malinauskienei, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Giedrei Frolovienei, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Liudmilai Sarulevičienei, Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Vilmai Skamerakienei, Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistei Laurai Šauklytei, Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Rasai Rutkauskienei, Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo specialistei Palangos miesto savivaldybėje Evelinai Malvicaitei, Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Sandrai Alejūnienei, Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Vilmai Lesevičienei, Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Palangos miesto savivaldybėje Vilijai Fedenko, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistei Astai Fabijonavičiūtei.
Geroji visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokyklose veiklos praktika
Apdovanotosios visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojos su konferencijų dalyviais pasidalijo per dešimtmetį sukaupta gerąja patirtimi. Jurgita Brazauskienė, Sandra Alejūnienė papasakojo apie projektus „Bendradarbiavimas su tėvais kuriant sveiką ir saugią gimnazijos aplinką“, „Mūsų gimnazija – sveikatingumo oazė“, Nijolė Balandienė−apie tęstinį projektą specialiųjų poreikių vaikams − „Žinau, moku ir gebu“, Giedrė Frolovienė − apie vaikų ir jaunimo lytiškumo ugdymo projektą, Liudmila Sarulevičienė, Laura Šauklytė − apie rūkymo prevencijos projektus „Nikotino teismas“, orientacinės varžybos „Susiorientuok: dūmas ne tau“,−Vilma Skamarakienė – apie sveikos mitybos ir nutukimo prevencijos projektą „Sveikos mitybos dienos minėjimas“. Rasa Rutkauskienė ir Vilma Lesevičienė pristatė sveikatinimo pamokų temas „Mano gimtadienio draugai – vitaminai“ ir „Kompiuteris ir sveikata“, o Evelina Malvicaitė ir Vilija Fedenko − korekcines mankšteles: „Plokščiapėdystės profilaktika“ ir „Menstruacinio skausmo slopinimas“.
Vaikų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo galimybės
Nuo 2004 metų, pakitus sveikatos priežiūros mokyklose organizavimo pobūdžiui ir teisiniam reglamentavimui, mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turėjo perorientuoti savo veiklą – nuo asmens sveikatos priežiūros pereiti prie visuomenės sveikatos priežiūros ir pagrindinį dėmesį skirti mokinių sveikatos stiprinimui.
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė konferencijos dalyviams pristatė visuomenės sveikatos priežiūros mokyklose raidą. Kadangi mokyklose nebeliko medicinos punktų, o sveikatos priežiūrą mokyklose pradėjo vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, 2011 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo klausiama mokinių, mokyklų vadovų ir visuomenės sveikatos specialistų nuomonės apie pasikeitusią sveikatos priežiūros mokyklose tvarką. 93 proc. apklaustųjų mokinių (berniukų ir mergaičių) buvo patenkinti sveikatos priežiūros specialisto teikiamomis paslaugomis, didžioji dalis jų kaip pasitenkinimo paslaugomis priežastį nurodė visuomenės sveikatos priežiūros specialistų norą padėti (87,7 proc.) bei pagarbų elgesį (77, 6 proc.), o kaip nepasitenkinimo priežastį, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistas per trumpai darba (38 proc.) ir neduoda vaistų (24,6 proc.).
85 proc. mokyklų vadovai taip pat buvo patenkinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veikla, o ypač tų mokyklų, kuriose specialistai dirbo vieno etato ir didesniu krūviu. Mokyklų vadovų nuomone, pagrindinė problema, kylanti organizuojant sveikatos priežiūrą mokykloje, yra nepakankama visuomenės sveikatos priežiūros specialisto darbo trukmė mokykloje.
Patys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai (80,5 proc.), dirbantys mokyklose, mano, kad jų darbas yra įdomus ir prasmingas. Dažniausiai jie kaip teigiamus dalykus įvardijo vaikų sveikatinimo naudą, pirmosios pagalbos teikimą, bendradarbiavimą su mokyklos bendruomene (73,6 proc.), saviraišką ir tobulėjimą (15,3 proc.), bendravimą su vaikais (10,7 proc.). Tik 20,9 proc. specialistų rinktųsi kitą darbą, jei būtų galimybė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė R.Sketerskienė paminėjo, kad 2014 m. buvo pereinamieji vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinėse įstaigose metai. Kvalifikacijos kėlimo kursus teko baigti visiems medicinos felčerio, felčerio-laboranto, sanitarijos felčerio, higienos felčerio, higienisto (išskyrus burnos higienisto), felčerio, vaikų įstaigų medicinos sesers, medicinos sesers, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo išsilavinimą turintiems specialistams, kurie dirbo ikimokyklinėse įstaigose iki 2014 m. sausio 1 d. Kursai buvo finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų, o šio projekto vykdytojas buvo Higienos institutas. Taip pat buvo priimamos paraiškos dėl 2014 m. ir 2015 m. sveikatos priežiūros paslaugų mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose gerinimo. Iš Norvegijos paramos Lietuvai partnerystės vertybėms kurti ir išsaugoti projekto lėšų šiuo metu finansuojamas 7 savivaldybėse esančių sveikatos priežiūros kabinetų įrengimas, artimiausiu metu planuojama moderniai įrengti dar 3 savivaldybėse esančius sveikatos priežiūros kabinetus. Taip pat iš šios programos lėšų bus sukurta vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema, sukurtas ir įdiegtas jaunimo palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis, gerinama sveikatos priežiūros teikimo paslauga mokyklose ir darželiuose. Teisės aktų bazė ir programos, apibrėžiančios sveikatos priežiūrą Lietuvos teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, jau sukurta.
Rita Sketerskienė sakė, kad ateityje šioje srityje matoma tokia vizija: visose švietimo įstaigose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos atitinka vaikų bei mokinių poreikius, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dirba atnaujintuose sveikatos kabinetuose ir visą švietimo įstaigos darbo laiką, jie yra aprūpinti reikalingomis priemonėmis, o mokyklos bendruomenės patenkintos jų veikla. Ji pacitavo šv. Pranciškaus žodžius „Pradėkime daryti tai, kas būtina, tada tai, kas įmanoma, o paskui pastebėsite, kad atliekate tai, ką manėte esant neįgyvendinama...“, tarsi apibrėždama tolesnį kelią vaikų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje.
Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos valdybos Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Andželika Balčiūnienė kalbėdama apie vaikų sveikatos priežiūros aktualijas pabrėžė visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų, paimant kraujo mėginius, ir kitų įgimtų ligų tikrinimo tvarką ir jų finansavimą. Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja, Nacionalinės sveikatos tarybos narė Gražina Šeibokienė padėkojo mokyklose dirbantiems specialistams už bendradarbiavimą ir sveikatinimo projektų kūrimą kartu su mokyklų bendruomene. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro Psichologijos skyriaus socialinė pedagogė Sandra Valantiejienė kalbėjo apie didesnes mokyklose dirbančių švietimo pagalbos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo galimybes.
Vaikų skiepijimas. Mitai ir tikrovė
Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologijos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Nerija Kuprevičienė suteikė visuomenės sveikatos priežiūros specialistams žinių, kaip argumentuotai paneigti mitus apie skiepus diskutuojant su tėvais šia tema. Pagrindiniai nacionalinės imunoprofilaktikos tikslai yra kiekvienam vaikui garantuoti nuo užkrečiamųjų ligų profilaktiką, vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kontrolę ir eliminaciją visuomenėje. Lietuvoje yra patvirtintas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, kuris nuo 2014 m. spalio mėnesio pasipildė pneumokokinės infekcijos vakcina, o nuo 2016 m. – žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina. Mitą, kad skiepai neveikia, akivaizdžiai paneigia tymų, raudonukės, poliomelito sergamumo sumažėjimo pavyzdžiai.
„Vakcinos veikia, jų poveikis – viena didžiausių sėkmių medicinos istorijoje. Dėl skiepijimo 2007 m. duomenimis, susirgimų difterija, tymais atvejų Lietuvoje sumažėjo 100 proc., parotitu, raudonuke, kokliušu – 99 proc., stablige −97 proc., poliomelitu, hepatitu B − 96 proc.“, – sakė N.Kuprevičienė. Mitas, kad skiepijimas nuo kai kurių ligų šiandien nėra būtinas, yra neteisingas vien todėl, kad kai kurios infekcinės ligos nėra išnaikintos, tik sergamumas labai mažas, todėl išlieka rizika užsikrėsti ir susirgti (pavyzdžiui, daugėja kokliušo atvejų Lietuvoje). Plačiai paplitusi nuomonė, kad vakcinos nėra saugios, nors į rinką patenka tik saugios ir efektyvios vakcinos. Žinoma, galima individuali žmogaus organizmo reakcija į vakciną, pavyzdžiui, vienam iš 600 000 asmenų, paskiepytam hepatito B vakcina, gali pasireikšti anafilaksinė reakcija, tačiau kol kas ji nėra pasibaigusi mirtimi. Nuo hepatito B ar jo nulemtos kepenų cirozės, vėžio kasmet miršta tūkstančiai. Mitą, kad naujagimiai ir kūdikiai per maži, kad būtų skiepijami, paneigia faktas, kad kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė rizika užsikrėsti hepatitu B, kokliušu, Hib ir sulaukti sunkesnių pasekmių.
„Labai populiarus mitas − geriau įgyti natūralų imunitetą persirgus nei po skiepų, − sakė N.Kuprevičienė. −Taip, dažniausiai persirgus susidaro geresnis ir ilgiau trunkantis specifinis imunitetas nei po skiepų ir nereikia skiepytis pakartotinai. Tačiau ligos sudarytas imunitetas− tai imunitetas kartu su galimomis ligos komplikacijos: paralyžiumi po poliomielito, protiniu atsilikimu po Hib meningito, kepenų nepakankamumu po hepatito B, kurtumu po epideminio parotito.“ Šiuo metu pagal skiepų kalendorių vaikai skiepijami nuo 11 infekcijų.Tačiau vakcinose esantys antigenai – tai tik labai maža antigenų, su kuriais kūdikis susiduria kiekvieną dieną, dalis. Kita vertus, nors šiandien kūdikiui įskiepijama daug daugiau vakcinų nei prieš kelis dešimtmečius, antigenų jose yra daug mažiau. Vien raupų vakcinos sudėtyje būdavo daugiau nei 200 antigenų, o šiandien visose pagal skiepų kalendorių skiepijamose vakcinose yra tik apie 130 antigenų. Taigi mitas, kad vaikai gauna per daug vakcinų (antigenų) taip pat neatitinka tikrovės.
N.Kuprevičienė taip pat sakė: „ Į mitą, kad vakcinose yra gyvų sukėlėjų ir tai gali sukelti ligą, atsakau, kad gyvose vakcinose yra susilpnintų sukėlėjų, tačiau jie nesukelia ligos. Inaktyvuotose vakcinose nėra gyvų sukėlėjų – tik jų dalelės ar toksoidai. Dėl užterštumo kitais mikroorganizmais vakcinos griežtai tikrinamos, kaip ir kiti vaistai, todėl užterštam vaistui nėra galimybės patekti į rinką. O į mitą, kad vakcinų gamintojai pagamina tam tikras serijas vakcinos, kuri sukelia dažnas nepageidaujamas reakcijas po skiepijimo, − atsakymas yra toks, kad atskiros vakcinų serijos gali skirtis nepageidaujamų reakcijų į skiepus dažniu, nes gamybos ciklas apima atskiros serijos gamybą, tačiau neįprastų nepageidaujamų reakcijų dažniu pasižyminčios skiepų serijos negali patekti į rinką.“
Mokymo metodai ugdant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas supažindino konferencijos dalyvius su aktyviais ir įdomiais mokymo metodais, kuriuos galima naudoti ugdant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius. Renkantis mokymo metodus rekomenduojama vadovautis šiais kriterijais: metodai turi sudaryti sąlygas atsipalaiduoti ir judėti (reikėtų kas 15−50 min. daryti „pedagogines pertraukėles“ – pateikti įdomių situacijų, panaudoti garso ar vaizdo įrašus, palaikyti pamatuotą kaitą tarp įtampos ir atsipalaidavimo, judėjimo ir ramybės).
Konkrečių mokymo metodų taikymas sveikatos mokymo praktikoje priklauso nuo: metodo paskirties: vieni labiau tinka naujai medžiagai perteikti, kiti – jai įtvirtinti, o treti – jau turimai medžiagai atgaminti; tikslinės grupės, kuriai skiriamas mokymas, interesų, pageidavimų ir patirties; mokymo temos ir jos turinio; mokymo ir mokymosi tikslų (pavyzdžiui, renkantis paskaitos metodą siekiama žinojimo tikslo – susipažįstama su nauja informacija; supratimo tikslo siekiama pasirinkus klausimų ir atsakymų formą, kuria „išgryninamas“ supratimas); mokymo proceso eigos (susipažinimas, parengimas darbui, idėjų rinkimas, patirties tyrimas, planavimas, sprendimų priėmimas, informavimas, struktūravimas, temos gilinimas, medžiagos įsisavinimas, įgūdžių formavimas, refleksija, vertinimas); mokymo strategijos (individualus darbas, darbas grupėse ar darbas didelėje grupėje); grupės dydžio ir mokymosi trukmės.
„Visais laikais pagrindinis mokymo metodo pasirinkimo kriterijus buvo klausimas, ar metodas padės besimokančiajam išmokti tai, ką jis turi ir gali išmokti mokymo metu“, − sakė Z.Javtokas.
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Danguolė Avižuvienė ir Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos atstovė Renata Jarašūnienė kalbėdamos apie vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros įgyvendinimo savivaldybėse aktualijas pabrėžė, kad nors vienam visuomenės sveikatos priežiūros specialistui tenka dirbti net keliose vaikų ugdymo įstaigose (aut. past. dažniausiai vienas specialistas aptarnauja keturias ugdymo įstaigas), nors ir atlyginimas nėra didelis, bet statistiniai duomenys rodo, kad vaikų ligų prevencijos srityje atlikta daug ir įvairių darbų, t.y., 2014 metais suorganizuota apie 44 000 sveikatinimo renginių, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų iniciatyva parengta daugiau kaip 1800 ligų prevencijos temomis radijo ir TV laidų, apie 8000 publikacijų, išleista virš 11 000 stendinių pranešimų apie 4000 brošiūrų, knygų atmintinių ir kitų leidinių įvairiomis visuomenės sveikatinimo ir ligų prevencijos temomis.
Konferencijų pabaigoje sveikatos apsaugos viceministrė J.Zinkevičiūtė sakė: „Dėkoju visiems sutikusiems pasidalyti per dešimtmetį sukaupta gerąja patirtimi ir tikiu, kad gražūs pavyzdžiai užkrės kitus ir virs darbais bendram mūsų visų tikslui – vaikų sveikatos stiprinimui. Dėkoju už Jūsų triūsą, nuoširdumą ir tikėjimą savo darbu.“
