Kas gi gali atsitikti, kad visai neblogai kontroliuojamos ligos taps tokios grėsmingos? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros lektorė dr. Silvija Kiverytė mano, kad atsparių bakterijų grėsmė yra jaučiama jau dabar ir, jeigu laiku nesusirūpinsime, po 20–30 metų dėl to tikrai kils gerokai didesnių problemų.
Netinkamas antibiotikų vartojimas
Infekcinės ligos visais laikais buvo svarbiausia mirštamumo priežastis pasaulyje. Šių ligų ateities prognozės taip pat nedžiugina, nes istorija parodė, kad šioje srityje galime laukti įvairių netikėtumų. Pavyzdžiui, nors Ebolos virusas žinomas seniai, anksčiau jis taip sparčiai neplito, o štai 2014 m. sukėlė epidemiją ir paniką. Gripo vakcina 2014–2015 m. sezonui buvo sukurta numatant H1N1 tipo cirkuliaciją, bet dabar nustatyta, kad didesnę dalį atvejų sudaro kitas tipas, būtent H3N2. Chikungunya virusas taip pat sukėlė naujų nenumatytų problemų, kai epidemija Karibų jūros baseine išplito visose JAV ir susidarė endeminiai židiniai Floridos valstijoje.
Augantis antimikrobinis atsparumas yra viena iš infekcijų keliamų problemų, kiekvieną dešimtmetį vis aktualesnė. Bakterijų atsparumo antibiotikams grėsmė jau yra prasidėjusi. Tai nėra naujas reiškinys, tiesiog pastaruoju metu pasaulyje vis labiau suvokiamas jo pavojus ir daugiau apie tai kalbama, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip suvaldyti šią augančią problemą. Amerikos infekcinių ligų draugija dar 2004 m. paskelbė pavojaus signalą dėl antimikrobinio atsparumo krizės. Šiuo metu tai Amerikos infekcinių ligų ir kontrolės centro ir PSO pripažįstama visuotinė problema. Šios problemos atsiradimo priežastys yra žinomos – pirmiausia tai netinkamas antibiotikų vartojimas ir piktnaudžiavimas jais.
Nuo 2000 m. iki 2010 m. antibiotikų suvartojimas pasaulyje išaugo 40 proc. Antibiotikas yra pagalba žmogaus imuninei sistemai kovoti su infekcija. Neracionalus, neprotingas antibiotikų skyrimas, bandymas virusines ligas gydyti antibiotikais išnaikina normalią žmogaus organizmo mikroflorą (žmogui reikalingas gerąsias bakterijas), skatina bakterijų mutacijas ir atsparumo antibiotikams atsiradimą.
Labai kenksmingas reiškinys yra ligonių savigyda antibiotikais. Gydytojas savo pacientams turėtų labai aiškiai pabrėžti, kad tik jis vadovauja ligos gydymui ir pacientas turi laikytis gydytojo nurodymų – kada, kas kiek laiko ir kiek dienų vartoti antibiotikus. Negalima antibiotikų vartojimo nutraukti savo nuožiūra anksčiau laiko, negalima jų vartoti ilgesnį laiką, negu paskyrė gydytojas. Be to, pageidautina, kad antibiotikais infekcijos būtų gydomos tiksliai pagal nustatytą bakterijų jautrumą antibiotikams, o tam reikia prieš juos skiriant ištirti mikrobiologinį pasėlį. Ištyrus pasėlį ir gydant pagal antibiotikogramą labai sumažėja neteisingo antibiotiko paskyrimo tikimybė. Tinkamos gydymo trukmės nesilaikymas yra ir viena iš atsparios vaistams tuberkuliozės atvejų daugėjimo priežasčių, o tai – labai svarbi problema Lietuvoje.
Atsparios bakterijos patenka su maisto produktais
Kita problema – antibiotikų patekimas į žmogaus organizmą per mitybos grandinę, nes gyvuliai, auginami maistui, gauna antibiotikų, taigi valgant jų mėsą antibiotikai gali patekti į žmogaus organizmą. Be to, antibiotikus gaunančių gyvulių ir naminių paukščių žarnyne gyvenančios bakterijos gali mutuoti ir tapti atsparios antibiotikams.
Olandijoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad vištienos broilerių mėsa buvo užkrėsta atspariomis bakterijomis, ir net termiškai apdorojant tokią mėsą yra tikimybė, kad žmogus gali jomis užsikrėsti. Atsparių bakterijų žarnyne turintis žmogus gali jas platinti toliau į aplinką, o jam pačiam susirgus bakterijos iš žarnyno gali išplisti visame organizme.
Antibiotikų kūrimo krizė
Mikroorganizmai tampa atsparesni greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Pastaraisiais dešimtmečiais labai sumažėjo bendrovių, kurios sukurtų naujų antibiotikų. Ši krizė yra nulemta ekonominių veiksnių ir reguliacinių institucijų politikos. Antibiotikai yra tokie vaistai, kurie, palyginti su kitais, dažniausiai skiriami neilgą laiką, yra gana nebrangūs, o ilgainiui bakterijoms tampant atsparioms antibiotiko pardavimai krinta, todėl bendrovėms neapsimoka investuoti į naujų antibiotikų kūrimą, nes tai neduoda ilgalaikės finansinės grąžos.
Be to, reguliacinės institucijos, tokios kaip Amerikos FDA (angl. Food and Drug Administration), vykdo itin griežtą reguliacinę politiką, kuri apsunkina naujo vaisto patekimo į rinką kelią. Pastaruoju metu pasigirdo žinių, kad ta politika bus peržiūrėta ir kliūtis naujiems preparatams patekti į rinką planuojama sumažinti, o bendrovės, kuriančios naujus antibiotikus, pradeda jausti valstybės skatinimą. Naujiems antibiotikams kurti JAV planuoja išleisti 2 milijardus dolerių. Iššūkiai bendrovėms yra dideli.
Kasmet hospitalinių infekcijų gydymui JAV reikia 23 milijardų dolerių, nuo šių ligų užregistruojama 115 tūkstančių mirčių.
Svarbi infekcijų kontrolė
Kalbant apie augantį bakterijų atsparumą antibiotikams ir tokių bakterijų plitimą ligoninėse ir už jų ribų, norėtųsi pabrėžti, kad antibiotikai nėra vienintelė atsparių bakterijų infekcijų valdymo priemonė. Nereikėtų galvoti, kad svarbiausias kovos būdas – išrasti dar stipresnius antibiotikus.
Kovojant su atsparių bakterijų plitimu svarbu tinkama infekcijų kontrolė. Infekcijų kontrolės priemonės (pvz., ligonių su atspariomis bakterijomis atranka ir izoliavimas, rankų higiena ir dezinfekcija, atspariomis bakterijomis užterštų gydymo bei slaugymo priemonių ir aplinkos dezinfekavimas, tinkamas užkrėstų biologinių atliekų nukenksminimas) yra labai veiksmingos, jeigu taikomos teisingai ir laiku. Kad priemonės būtų įgyvendintos, reikalingos papildomos sąnaudos, pavyzdžiui, atskiroms palatoms, kad ligoniai būtų izoliuoti, didesniam medicininio personalo, aptarnaujančio atspariomis bakterijomis infekuotą ligonį, skaičiui. Dalis atsparių bakterijų plitimo ligoninėse yra nulemta medicininio personalo trūkumo, kai vienai slaugytojai tenka per daug pacientų. Tai iššūkis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, reikalaujantis nemažų papildomų sąnaudų, tačiau problemos mastas tikrai verčia susirūpinti. Lietuvos ligoninėse jau irgi išskiriamos bakterijos, jautrios tik vienam antibiotikui arba netgi atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Atsakingos institucijos turėtų imtis priemonių jau dabar, nes yra grėsmė, kad atsparios bakterijos išplis visuomenėje.
Šiais laikais žmonių keliavimo tarp šalių ir kontinentų greitis bei mastas sudaro naujas sąlygas atsparioms bakterijoms plisti visame pasaulyje. Todėl bet kuri lokali bakterijų atsparumo problema gali greitai tapti pasaulinė. Įvairių bakterijų „susitikimas“ ir maišymasis leidžia joms tarpusavyje keistis genais, tad nenusakomais tempais gali atsirasti naujų rūšių atsparių bakterijų. Tačiau nėra šalies, kuri būtų sėkmingai sprendusi antimikrobinio atsparumo klausimą izoliuodamasi nuo pasaulio.
Taigi problema rimta, bet negalima sakyti, kad jau yra per vėlu ką nors daryti. Kiekvienos šalies atsakingos institucijos turi suvokti grėsmes ir dirbti, kad jas sumažintų. Tai ir tiesiogiai su atspariomis bakterijomis ligoninėse susiduriančio personalo švietimas, ir papildomos investicijos į sveikatos apsaugos sistemą, nes laiku neužkirstas kelias atsparioms bakterijoms plisti vėliau pareikalaus didelių išlaidų infekuotiems ligoniams gydyti, o didelis mirtingumas nuo šių infekcijų atneš didelę žalą visuomenei.
Parengė Liudmila Januškevičienė
