Supurtyta mergytė Kaune tebekovoja dėl gyvybės

Lygiai prieš savaitę Lietuvą iš Kauno klinikų pasiekė baisi žinia. Šios gydymo įstaigos medikai stojo į kovą dėl trijų mėnesių mergaitės gyvybės. Pasak Klinikų atstovų, šiandien mažylės būklė tebėra nepasikeitusi. Mažylė patyrė sunkią smegenų traumą. Anot gydytojų, tokie sužalojimai atsiranda tik stipriai purtant.

Dažniausiai tėvai smurtauja prieš vyresnius vaikus.<br>123rf nuotr.
Dažniausiai tėvai smurtauja prieš vyresnius vaikus.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ana Daukševič

May 11, 2015, 2:47 PM, atnaujinta Jan 4, 2018, 6:55 AM

Dėl dukros traumų pareigūnai įtaria jos tėvą, nors pats jaunas vyras ašarodamas tvirtina, kad jis bandė vaiką gaivinti. Vaikų teisių apsaugos tarnyba pranešė, jog dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o šeimą stebės socialiniai darbuotojai.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas interviu „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, jog vaikas dėl stipraus supurtymo patyrė sunkią galvos smegenų traumą su kraujo išsiliejimu. Ant kūdikio kūno taip pat matomos išorinės sumušimo žymės. Vaiko gyvybę palaiko aparatai, atlikta sudėtinga neurochirurginė operacija, tačiau mediko teigimu, prognozės nieko gero nežada. 

Kūdikiai sužalojami rečiau

Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugelienė tikina, jog smurto atvejai prieš kūdikius nėra dažni. Šiemet toks atvejis Kaune – pirmas. Dažniausiai tėvai smurtauja prieš vyresnius vaikus, kurie nesutinka su jų nuomone, ginčijasi. Tiesa, skyriaus vedėja sakė, jog tarnyba neišskiria smurto prieš vaikus ir prieš kūdikius, tad ir konkretūs skaičiai nėra žinomi.

Moteris pranešė, jog šiuo atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ir paaiškės, kas iš tikrųjų nutiko. „Kol kas negalime kažko teisti, ar teisinti. Tačiau paskirsime socialinį darbuotoją, kuris stebės šeimą“, – sakė B.Daugelienė. Paklausta, kokių smurto prieš kūdikius požymių aptinka tarnyba, moteris teigė, jog jų pasitaiko įvairių – tiek supurtymų, mėlynių ar kitokių žaizdų.

Smurtą linkę slėpti

Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja Raimonda Zinkevičienė tikino, jog šeimos įprastai stengiasi slėpti smurto atvejus. „Tėvai žino – jei apsilankys socialiniai darbuotojai, į smurtą nepažiūrės pro pirštus. Dabar žmonės yra pakankamai gerai informuoti apie gręsiančias pasekmes.

Jie skaito spaudą, žiūri televiziją, mato kitų pavyzdį. Todėl akivaizdaus smurto atvejų pasitaiko retai. Tačiau jei pastebime, jog vaikas turi mėlynę ar įbrėžimų, bandome išsiaiškinti to priežastis“, – sakė R.Zinkevičienė.

Pagalbos nenori

Socialinių paslaugų centrai skirtinguose miestuose siūlo tėvystės įgūdžių grupes, aiškina, kaip turi augti vaikas, kaip saugiai su juo elgtis. Taip pat organizuojami savipagalbos kursai žmonėms, turintiems priklausomybių. Tačiau, kaip tikino R.Zinkevičienė, neretai žmonės vengia patys ieškoti pagalbos. Taip pat nenorima, kad šeimą lankytų socialiniai darbuotojai.

Priežasčių, kodėl pasitaiko smurto prieš kūdikius atvejų moteris išvardino ne vieną. Tačiau atmeta galimybę, jog taip nutinka dėl nemokėjimo elgtis su vaiku. „Didelių pamokymų, kaip elgtis su vaikais negalime duoti. Įprastai bendraujame su daugiavaikėmis šeimomis, kurios turi reikiamus įgūdžius. Šiuo konkrečiu atveju vaikas taip pat yra jau trečias.

Patirties, kaip jį auginti šeima turi. Galbūt problemos atsiranda dėl nekantrumo, persistengimo. Kita vertus galbūt tėvai vartoja alkoholį, todėl pasielgia neadekvačiai“, – svarstė R.Zinkevičienė.

Moteris tikino, kad šeimos, turinčios kūdikius yra prižiūrimos itin atidžiai, tačiau socialinis darbuotojas negali būti su šeimą visą laiką, todėl nelaimių išvengti neįmanoma.

Vaikai tampa skyrybų įkaitais

Skyriaus vedėja pripažįsta, jog socialiniams darbuotojams pastaruoju metu darbo padaugėjo. Neretai jie kviečiami dėl iškilusių konfliktų tarp sutuoktinių. „Esame kviečiami dėl tėvų skyrybų. Sutuoktiniai bando skųsti vienas kitą, kaltinti vaikų nepriežiūra. Vaikai tampa įkaitais tokiose situacijose.

Bandome kalbėti su abiem pusėmis, teikiame paslaugas ir stebime, kaip situacija klostosi toliau. Pasitaiko atvejų, kai neturime kitos išeities tik kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir pranešti apie galimai nesaugią vaikų situaciją“, – sakė moteris.

Tokiais atvejais Vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar apriboti tėvystės teises, ar ieškoti kitų būdų problemai spręsti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.