Pasirinkimą lėmė autoritetai
Kodėl dr. P.Gurskas, tada dar Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentas, pasirinko naujagimių chirurgiją? Šį pasirinkimą medikas aiškina stiprių autoritetų poveikiu. Prisipažįsta turėjęs puikius pavyzdžius ir mokytojus – gydytojus Vaclavą Rybalko, Genovaitę Minkovienę. Iki šių dienų dr. P.Gursko pagrindinė domėjimosi sritis liko naujagimių ir vaikų įgimtų sklaidos ydų chirurgija, vaikų ūminės chirurginės ligos.
Patyręs chirurgas taip pat prisimena, kad naujagimių gydymo rezultatai anuomet nebuvo tokie geri kaip dabar. „Tuo metu neturėjome ir atskiro reanimacijos skyriaus. Matydamas, kaip puikiai dirba gydytojai, norėjau sekti jų pavyzdžiu, siekti, kad naujagimių gydymo rezultatai pagerėtų, padėti ligoniams. Tikėjau, kad šioje srityje – naujagimių chirurgijoje – galiu kai ką nuveikti, nes ši sritis man patiko. Tobulėjant mūsų reanimacinei pagalbai, pradėjus gerėti naujagimių su įgimtomis ydomis rezultatams, ji man ėmė patikti vis labiau“, – sakė dr.P.Gurskas.
Rezultatus priskiria visai komandai
Anot gydytojo, gydymo sėkmė priklauso ne vien nuo chirurgo profesionalumo. „Naujagimių chirurgijoje reanimacija vaidina ypač svarbų vaidmenį. Chirurgas atlieka tik mechaninį darbą. O slauga ir tolimesnis gydymas didžiąja dalimi priklauso nuo reanimacijos priemonių“, – kolegų indėlį į ligonio sveikimo procesą pabrėžia dr. P.Gurskas.
Operuojant ir gydant naujagimį, pasak gydytojo, dalyvauja didelis specialistų būrys. Vien operacinėje operacijos metu dirba du chirurgai, anesteziologas, anestezistė, operacinės slaugytoja. Reanimacijos skyriuje naujagimis po stemplės atrezijos ar diafragmos išvaržos operacijos yra prižiūrimas visą parą, jam skiriama atskira slaugytoja, pamainai pasibaigus ją keičia kita.
Minėtas patologijas turinčių naujagimių mirštamumas, kaip prisimena gydytojas, anksčiau buvęs labai didelis. Dabar visiškai pasveiksta apie 70 procentų diafragmos išvaržą turinčių pacientų.
Prisimena pirmąją sudėtingą operaciją
Viena iš įsimintiniausių gydytojo karjeros pradžios operacijų – anais laikais itin sudėtinga vėlyvosios stemplės plastika. Operacija buvo atlikta daugiau kaip prieš 20 metų.
„Tai buvo ligoniukas su įgimta stemplės atrezija, tarp stemplės galų buvo didelis tarpas. Auginome jį ligoninėje iki pusės metų, padedant jį slaugančiai mamai. Vaikelis buvo maitinamas per suformuotą gastrostomą. Auginome stemplę. Kai jam buvo šeši mėnesiai, atlikome jam pirminę stemplės plastiką. Tai buvo pirmoji tokia stemplės operacija Lietuvoje“, – pasakojo dr. P.Gurskas.
Šios operacijos jis nepamiršta iki dabar. Kadangi operacija buvo sėkminga, jutęs moralinį pasitenkinimą.
Daugiausia gydytojas jaučiasi nuveikęs, tobulinant vėlyvosios stemplės plastikos metodiką, gydant naujagimių stemplės atreziją. „Stengiamės neatsilikti nuo medicinos pažangos visame pasaulyje. Dabar mūsų rezultatai, gydant sunkiausias įgimtas ydas, panašūs į geriausių pasaulio klinikų“, – sakė medikas.
Įkvepia medicinos laimėjimai
Kadaise į autoritetus rėmęsis dr. P. Gurskas šiandien ir pats yra autoritetingas mokytojas. Skaito pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Chirurgas yra ir vadovėlio „Vaikų ligos“ penktojo tomo bendraautorius. Tobulinosi visą gyvenimą.
Nuo 1984-ųjų dr. P. Gurskas kėlė kvalifikaciją Leningrade ir Maskvoje (Rusija), Kelne (Vokietija), Varšuvoje, Lodzėje, Krokuvoje (Lenkija). Dalyvavo tarptautiniuose vaikų chirurgijos seminaruose Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje. 2004-aisiais jis apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Įgimtos stemplės atrezijos chirurginis gydymas“.
Gydytoją įkvepia naujagimių chirurgijos pažanga visame pasaulyje. Jis ypač žavisi kardiochirurgijos laimėjimais. Neretai jam tenka bendradarbiauti su Santariškių klinikų kardiochirurgais, kuomet naujagimiams nustatomos kelios ydos. Kolegos, anot gydytojo, geba koreguoti itin sudėtingas įgimtas širdies ydas.
Įtampą malšina sporto kube
Ilgametė praktika neatbukino gydytojo jausmų – iki šios dienos širdį skauda, jei po operacijos nesulaukiama norimų gydymo rezultatų. Ypač skausminga, jei nepavyksta išsaugoti gyvybės. Tokių atvejų, nors ir retai, deja, pasitaiko – šioje medicinos srityje, ypač diafragmos išvaržų atvejais, tai kol kas neišvengiama.
Ligoninėje dr. P. Gurskas praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį. „Pasirinkau tokią sritį – naujagimių chirurgiją, tai ir tenka dažnai į ligoninę važiuoti – ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir po darbo“, – atvirai kalbėjo gydytojas. Laisvalaikiu, kurio lieka nedaug, medikas stengiasi nueiti į sporto klubą. „Atsipalaiduoji, nors trumpai atsijungi nuo kasdienės darbo įtampos“, – sakė dr. P.Gurskas.
Savo jauniesiems kolegoms jis norėtų palinkėti kantrybės ir užsispyrimo. „Linkėčiau jiems, kad stengtųsi diegti naujoves. Jų pasaulyje dabar tikrai daug, dalį stengiamės naudoti ir savo klinikoje, kooperuojamės su jaunais kolegomis. Turime minimaliai invazine chirurgija besidomintį jauną gydytoją. Jam padedant, iki šiol vien atviru būdu gydytą patologiją keičiame naujai diegiama minimalios invazijos metodika. Norėčiau, kad mūsų jaunimui irgi sektųsi žengti į priekį“, – kolegoms linkėjo gydytojas.
