Nuo 2005 iki 2014 m. sergamumas epideminiu parotitu sumažėjo. Vyrai sirgo dažniau negu moterys.
Iki visuotinės imunizacijos pradžios epideminis parotitas buvo pagrindinė virusinio encefalito priežastis. Iki 2002 metų 121 šalis įsivedė profilaktinius skiepijimus nuo šios ligos. Pradėjus skiepyti nuo epideminio parotito žymiai sumažėjo sergančiųjų, o pati liga „paseno“ t.y dabar serga ne tik maži vaikai, bet ir jauni suaugusieji, kurie nebuvo arba buvo skiepyti tik viena vakcinos doze. Epideminio parotito atvejai Pasaulio regionuose 2013 metais:
Afrikos regionas: 8 147 atvejai
Amerikos regionas: 16 162 atvejai
Rytinis viduržiemio jūros regionas: 27 958 atvejai
Europos regionas: 35 050 atvejų
Pietryčių Azijos regionas: 36 352 atvejai
Vakarų Ramiojo vandenyno regionas: 391 314 atvejų ULAC specialistai primena, kad vienintelė efektyvi epideminio parotito profilaktikos priemonė -skiepai. Jei asmuo nežino savo skiepijimo būklės arba skiepytas tik kartą, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Svarbu paskiepyti vaikus dvejomis tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozėmis. Tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų vakcinos dozių.
Epideminis parotitas (kiaulytė) – ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas, smegenų dangalus, kasą, lyties liaukas. Ši infekcija gali sąlygoti galvos smegenų dangalų uždegimą (meningitą (15% procentų visų atvejų)), kasos uždegimą (pankreatitą), lyties liaukų pažeidimą, encefalitą, retai – kurtumą (5/100 000 susirgusiųjų), diabetą. Epideminio parotito virusas pirmomis nėštumo savaitėmis gali sukelti persileidimus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nėra įrodyta, kad nėštumo metu persirgta kiaulytė turės įtakos vaiko apsigimimui.
