Padėtis prasta
Vyriausiasis respublikos pediatras prof. habil. dr. Vytautas Usonis teigė, jog demografinė Lietuvos situacija nedžiugina: vaikų iki 18 metų per 2005-2013 metus sumažėjo apie 200 tūkst., ir jau vien dėl to reikia ypatingo dėmesio vaikų sveikatos, šeimos ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti.
Nepaisant to, vaikų sveikatos priežiūros rodiklių negerina tai, kad pirminėje grandyje vietoje vaikų ligų gydytojų dirba šeimos gydytojai, reformuotas vaikų ligoninių ir vaikų ligų skyrių tinklas ir iki šiol nėra atlikta išsamios analizės, kaip sveikatos sistemos reformos paveikė sveikatos paslaugų vaikams prieinamumą ir vaikų sveikatos rodiklius.
Priėmimo skyrius perkrautas
Vaikų ligoninės direktoriaus prof. dr. J. Raistenskio teigimu, paradoksalu, tačiau mažėjant vaikų skaičiui Lietuvoje, pacientų srautai į ligoninių priėmimo skyrius išaugo beveik 4 kartus.
2001 m. priėmimo skyriuose lankėsi 9 iš 100 Lietuvos vaikų, o 2013 m. – jau 35 iš 100 Lietuvos vaikų. Pernai metais Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apsilankė 63 tūkst. vaikų. Didėja ambulatorinių paslaugų poreikis. Vien Vaikų ligoninėje ambulatorinių paslaugų apimtys per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei 11 proc.
Nesirūpinama psichine sveikata
Prof. dr. Dainius Pūras jau kelis dešimtmečius nenuilsdamas kartoja, kad vaikų psichika – tokia pati svarbi sritis, kaip suaugusiųjų širdies ir kraujagyslių ar kitų organų ligos.
„Jei palyginsime paslaugų kokybę vaikams, turintiems sunkesnių psichikos ir elgesio sutrikimų Lietuvoje ir daugumoje ES valstybių, tai paaiškės, kad tose valstybėse vaikų psichikos sveikatos priežiūrai sveikatos apsaugos sistema skiria 5–10 kartų daugiau žmogiškųjų išteklių.
Lietuvos gydytojai, išvykę dirbti kitur, iš karto atkreipia dėmesį ne tik į atlyginimų skirtumus, bet ir į tai, kad tose valstybėse su kiekvienu gydytoju dirba nuo 5 iki 10 specialistų ne gydytojų, kurie teikia taip reikalingas vaikui ir šeimai nemedikamentinės terapijos paslaugas.
Lietuva šiame kontekste labai prastai atrodo, ypač kai praėjus 25 metams vis išgirsti, kad gydymas ne vaistais – ne gydymas, „ – teigė vaikų psichikos sveikatos specialistas, specialusis pranešėjas Jungtinėse Tautose, žmogaus teisių ekspertas.
Mažėja mirtingumas
Vaikų mirtingumas Europos Sąjungos šalyse pastaruosius kelis dešimtmečius labai sumažėjo, tačiau skirtingų šalių rodikliai labai skiriasi. Jeigu lygiuotumėmės į Švediją, kur vaikų mirtingumas iki 14 metų siekia 29,27 atvejo 10 000 asmenų, Lietuva būtų 23-ioje vietoje iš 27 šalių.
Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų. Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos-traumatologijos centro vadovas doc. dr. Kęstutis Saniukas įsitikinęs, kad ši padėtis pasikeis tik tada, kai išmoksime tinkamai suteikti pagalbą įvykio vietoje ir sugebėsime kuo greičiau traumą patyrusį vaiką atvežti iki Vaikų ligoninės.
