Projektas pradėtas 2005 metais, o baigtas daugiau nei prieš metus. Šio projekto partneriai – Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų kardiologai Pakruojo dvare surengė pirmąją jungtinę konferenciją šio projekto rezultatams aptarti, pasidžiaugti nuveiktais darbais, pasidalinti ne tik šių gydymo įstaigų kardiologų, bet ir visos šalies mastu įgyvendintais pasiekimais.
Šuolis kardiologijoje
Pirmoji jungtinė LSMU Kardiologijos klinikos ir RŠL Širdies ir kraujagyslių centro kardiologų konferencija skirta kardiologams, širdies chirurgams, nefrologams, neurologams, vidaus ligų gydytojams, anesteziologams-reanimatologams – visiems, kam rūpi kardiologijos pažanga, naujos metodikos ir galimybės.
Susirinkta pasidžiaugti dviejų gydymo įstaigų bendradarbiavimu. Jo dėka keitėsi daug kas. Ypač daug naujovių Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tai, kad šis projektas – vienas sėkmingiausių projektų, įgyvendintų RŠL, pastebėjo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika.
„Esame Lietuvai parengę gražių projektų, bet šis projektas bus vienas tų, kuris jau dabar, praėjus maždaug pusantrų metų, džiugina rezultatais. Turbūt nedaugelis iš čia esančiųjų tikėjosi, kad šio projekto rezultatai bus tokie gražūs, tokie žvelgiantys į ateitį“, – tardamas įžanginį žodį kalbėjo LSMU Rektorius ir Kardiologijos klinikos vadovas prof. R. Žaliūnas.
Profesorius pastebėjo, jog dabar labai gera gyventi Lietuvoje jau vien dėl to, kad, ištikus miokardo infarktui ar insultui, jau nebereikia galvoti vien apie Kauną ar Vilnių, bet kvalifikuotos medikų pagalbos galima sulaukti kiekviename šalies regione, taip pat ir Šiauliuose.
Didžiausias pasiekimas – į garbingą Respublikinės Šiaulių ligoninės istorijos knygą įrašytas reikšmingas puslapis, paženklintas Širdies ir kraujagyslių centro atidarymu. Pasak RŠL generalinio direktorius Petro Simavičiaus, ši diena išliks svarbi ne tik ligoninės, bet ir visos Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų gydymo istorijoje, nes atsirado dar daugiau galimybių gydytojams, dirbantiems ypatingai sunkų ir atsakingą darbą – gydantiems širdis.
O svarbiausia – dar daugiau vilčių suteikiama pacientams, kurių gyvenimas pakimba ant plauko dėl tos pačios širdies – svarbiausio organo žmogaus organizme. „ Šiandien jau džiaugiamės ne tik centru, bet ir visą parą dirbančiu Intervencinės kardiologijos postu, teikiančiu pagalbą ištiktiems miokardo infarkto. Jau džiaugiamės ir jaunų kardiologų įsisavinta naujove – elektrokardiostimuliatorių implantacija“, – teigia gydymo įstaigos vadovas bei dėkoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikoms, įgyvendinusioms šį projektą, ypač LSMU Rektoriui prof. Remigijui Žaliūnui už jaunų, veržlių gydytojų pamainą, papildančią patyrusių gydytojų gretas Šiauliuose. Be jų nebūtų progreso, nebūtų jaunystės ir veržlumo. Nuoširdus, darbštus jaunimas, puikiai įgyvendina jiems iškeltus uždavinius.
Už tai, kad ligoninės Kardiologijos skyriai išaugo ir tapo didžiuliu Širdies ir kraujagyslių centru, dėkota daugeliui. O ypač Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų generaliniam direktoriui prof. R. Jurkevičiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovui prof. R. Benečiui, pasak kurio bendradarbiavimas su įvairių sričių specialistais pacientams yra labai svarbus, nes tai, ką šiandien gali pasiūlyti kardiologai širdies ligų gydyme, yra iššūkis daugeliui.
Pasiekimai kardiologijoje – akivaizdūs
Konferencijos organizatorė, prieš metus įkurto Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė vardino ne vieną laimėjimą, kurio pasiekė Šiaulių kardiologai. Jau pirmieji intensyvios veiklos metai matuojami dideliais darbais.
Anot ligoninės vadovo P. Simavičiaus, projekto dėka susibūrė graži medikų šeima, nuo kurios susiklausymo, susitelkimo, nuo požiūrio į pacientą, į darbą, profesiją, priklauso sėkmė. Ligoninė patvirtinta kardiologijos rezidentūros baze, tad čia nuolat patirties semiasi būsimieji kardiologai. Pagerbti kardiologijos pagrindus Šiauliuose padėję kardiologai Romaldas Stankevičius, Alfonsas Andrulis, prie kurių telkėsi jaunesni kardiologijos specialistai: Viktoras Skromovas, Danutė Andrulienė, Aušra Dambrauskaitė.
Pasak Širdies ir kraujagyslių centro vadovės doc. dr. J. Plisienės, kardiologija Šiauliuose, pernai įkūrus Širdies ir kraujagyslių ligų centrą, sparčiai žengia į priekį. Suremontuotos skyrių patalpos, įsigytas antras angiografas.
Metus veikiančiame Širdies ir kraujagyslių ligų centre yra penki poskyriai: I ir II kardiologijos skyriai, kuriems vadovauja kardiologai R. Stankevičius ir D. Andrulienė, Rengenochirurginės ir neinvazinės diagnostikos skyrius, vadovaujamas gydytojos Aušros Dambrauskaitės, kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, vadovaujamas Viktoro Skromovo bei Ambulatorinės kardiologijos poskyris.
Skyriuje dirba 159 darbuotojai. Kardiologai – 23, iš jų 7 intervenciniai kardiologai, 17 anesteziologų-reanimatologų, atvažiuoja konsultuoti širdies chirurgas.
Procedūrų skaičius, įkūrus centrą, išaugo daugiau negu dvigubai. Angioplastikų skaičius taip pat padvigubėjo. Pacientų, sergančių miokardo infarktu skaičius taip pat išaugo. Džiugina, jog įsteigus 24 val. Intervencinės kardiologijos postą ir taikant naujausius gydymo metodus, mirštamumas nuo klastingos širdies ligos sumažėjo. Centro vadovė pastebėjo, jog stacionaro paslaugų skaičius per tuos metus beveik nepasikeitė, tačiau ligoniai tapo sudėtingesni, jiems reikalingos sudėtingos intervencinės diagnostikos ir gydymo procedūros.
Žiniasklaidos priemonės daug dėmesio skyrė naujai įsikūrusio Širdies ir kraujagyslių centro veiklai. Ypač pozityvios reakcijos sulaukė profesoriaus Aro Puodžiukyno pagalba kovo mėnesį atlikta pirmųjų elektrokardiostimuliatorių implantacija, pradėjusi naują erą kardiologijos srityje Šiauliuose. Klasteris vienija jėgas
Lietuvoje įkurtas miokardo infarkto klasteris ypač paspartina galimybes skubiai suteikti pagalbą kardiologiniams ligoniams. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Olivija Gustienė, apžvelgdama miokardo infarktų klasterių veiklą Lietuvoje, pastebėjo, jog pacientų prognozė labai priklauso ir nuo to, kur pacientai yra gydomi ir kokios pagalbos sulaukia.
Tie, kuriuos apie gręsiantį miokardo infarktą įspėja pirmieji ligos požymiai: skausmas krūtinėje, prakaitavimas, silpnumas, būtina kviestis medikų pagalbos ir suskubti į gydymo įstaigą, nepraėjus auksinėms medikų vadinamoms valandoms. Angioplastika – moderni procedūra, kurią būtina atlikti per 60 minučių nuo tada, kai pacientas pateko į medikų rankas. Tam padeda įkurti klasteriai, pagal kurių tvarką apmokyta dirbti per 1200 šalies gydytojų.
Anot docentės O. Gustienės, svarbu tai, kad ir Kaune, ir Šiauliuose buvo įdiegta miokardo infarkto analizės sistema, kuri apjungė ir greitosios pagalbos veiklą. Greitosios medicinos pagalbos medikai jau užpildo internetiniame registre duomenis apie pacientą, juos papildo gydantys gydytojai. Tokiu būdu, galima susisteminti duomenis, juos išanalizuoti, įvertinti darbą.
Labai svarbu, kad pacientas, kuriam reikalinga pagalba, patektų į tą ligoninę, kurioje yra taikomas intervencinis gydymas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Šiaulių intervencinės kardiologijos centras, pasak pranešėjos, atitinka visus reikalavimus. Specialistai pastebi, jog klasterio dėka labai sutrumpėjo ir laikas, per kurį pacientai atvežami iš Kelmės, Joniškio, Radviliškio ligoninių.
Pranešimus aktualiomis tremomis skaitė ir kiti garbingi LSMU ir Šiaulių ligoninės lektoriai. LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis skaitė pranešimą „Širdies chirurgijos galimybės ir ateitis“, Šiaulių ligoninės Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė kalbėjo apie troponino reikšmę diagnozuojant ūmius koronarinius sindromus, LSMU prof. R. Šlapikas skaitė pranešimą apie dislipidemijos kontrolę, doc. R. Unikas – apie lėtinės išeminės širdies ligos diagnostikos ir gydymo galimybes, doc. V. Zabiela – apie trombozių ir tromboembolinių komplikacijų prevenciją, sergant prieširdžių virpėjimu. Konferencijos metu buvo apžvelgtos visos aktualiausios temos kardiologijoje.
Apibendrindamas konferenciją prof. R. Benetis sakė, jog džiaugiasi Šiaulių kardiologų startu, sėkmingu bendradarbiavimu toliau tęsiant chirurginį kardiologinių pacientų gydymą LSMU ir tiki, kad ši konferencija taps LSMU Kauno klinikų ir Šiaulių kardiologų tradicija kasmet pasidžiaugti nuveiktais darbais ir tęsti sėkmingą bendradarbiavimą.
