Pirmoji savanorystės programa
Pasak E.Urbutienės, ligoninėse vis daugėja pacientų, o medicinos personalui tenka vis didesnis darbo krūvis. „Ligoninėje kartais trūksta paprasto, nuoširdaus, neskubaus bendravimo“, – aiškina psichologė. Šią spragą padeda užpildyti savanoriai.
2014 metų pabaigoje startavusi programa „Draugų kalendorius“ yra pirmoji savanorystės programa Lietuvoje, kuri buvo integruota į medicinos personalo darbą ligoninėje. Šioje programoje dalyvaujantys savanoriai pacientams padeda Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro skyriuose.
Savanorystės programos tikslas – patenkinti pacientų bendravimo poreikį. Toks bendravimas yra pokalbis, palaikymas, padrąsinimas, motyvacijos gydytis stiprinimas, patikimos naudingos informacijos, padedančios sveikti, suteikimas, veiklų, kurios praskaidrina nuotaiką, organizavimas, bendras juokas bei šypsenos. Visa tai, pasak psichologės, turi gydomąjį poveikį. Daugiau apie programą „Draugų kalendorius“ galite sužinoti pažiūrėję video reportažą.
Savanorystės ligoninėje idėją Santariškių klinikų darbuotojai parsivežė iš Norvegijos, lankydamiesi Oslo ir Tromso universitetinėse ligoninėse. Ten šalia gydymo centrų jau senokai veikia psichosocialinės pagalbos centrai. Iki 2014-ųjų rudens ligoninė ir įvairios organizacijos turėdavo pavienių savanorių, idėjų, projektų, tačiau nebuvo nuoseklios savanorių paruošimo bei darbo ligoninėje programos.
Savanorių būryje – 70 žmonių
„Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro bei Onkohematologinių ligonių bendrijos (OHLB) „Kraujas“ savanoriai – tai sąmoningi žmonės, kurie nusprendė dalį savo laiko, patirties bei žinių skirti padėdami onkologiniams pacientams. Tarp savanorių yra buvusių – jau pasveikusių – pacientų ir jų artimųjų, įvairių specialybių studentų: medicinos, psichologijos, socialinio darbo, slaugos, kineziterapijos“, – teigia E. Urbutienė.
Savanorių veikloje, anot jos, dalyvauja ir senjorai, taip pat nemažai vidutinio amžiaus žmonių, kurie siekia praleisti prasmingai savo laisvalaikio dalį. Kiekvienas savanoris yra baigęs mokymus – gavęs teorinių žinių, dalyvavęs praktiniuose užsiėmimuose. Mokymų metų būsimieji savanoriai sužino apie įvairius medicinos, psichologijos bei socialiniai aspektus, kurie aktualūs onkologijos srityje.
„Kadangi siekiame kokybės, visi norintys savanoriauti turi dalyvauti atrankos pokalbiuose su psichologais, taip pat ir paruošiamuosiuose mokymuose, be to, savanoriaudami jie turi nuolat lankyti atvejų analizės grupes, kur aptariami sudėtingi atvejai bei klausimai“, – aiškina psichologė.
Savanorių veikla ligoninėje, anot E. Urbutienės, yra labai didelė paspirtis medikams. Šiuo metu savanorių programoje dalyvauja jau apie 70 asmenų, kurie baigė specialius mokymus. Nors savanorystės programa pradėta vykdyti tik šį pavasarį, savanoriai atliko ne vieną nedidelį kasdienišką žygį. Rudenį planuojama parengti dar vieną grupę – apie 20 savanorių.
Padeda įveikti atskirtį ir vienatvę
Onkologinė liga, pasak psichologės, labai paveikia žmogaus bendravimą, ryšį su aplinkiniais, šeimos nariais, draugais, kolegomis. Pacientai neretai sako, jog kartais jaučiasi vieniši, atriboti nuo pasaulio. Pasitaiko atvejų, kuomet šalia ligonio esantys žmonės jo išsigąsta – daugelis artimųjų skundžiasi nebežinantys, kaip bendrauti su sergančiuoju.
Ligoninės darbuotojai tai pat pastebi, kad įstaigoje gydosi daug vienišų ligonių, artimieji ne visada gali atvažiuoti taip dažnai, kaip jie norėtų. „Savanoriai tokiais atvejais suteikia ir praktinę pagalbą – išverda sriubos, nuperka vandens ar kitų maisto produktų, nukerpa slenkančius plaukus, gali drauge pasivaikščioti, kad pacientas jaustųsi saugiau. O dažniausiai tiesiog būna žmogumi, kuris išklauso, supranta, pasikalba neskubėdamas, padrąsina“, – pasakoja E.Urbutienė.
„Vienai pacientei po kaulų čiulpų transplantacijos ir jos sukeltų komplikacijų, pavargusiai nuo ligoninės maisto, labai norėjosi virtų koldūnų. Todėl savanorė nupirko koldūnų parduotuvėje ir juos išvirė. Pacientei tai buvo geriausia dienos akimirka“, – pasakoja E.Urbutienė.
Įžvelgia savanorystės prasmę
Savanoriai ligoninėje taip pat organizuoja filmų vakarus pacientams, meno terapijos užsiėmimus bei kitas veiklas, kurios bent šiek tiek gali praturtinti paciento gydymosi laiką ligoninėje. Be to, savanoriai padeda ne tik ligoninėje, bet ir OHLB „Kraujas“ bei Onkopsichologijos ir komunikacijos centro veiklose – organizuojant seminarus, paskaitas pacientams bei jų artimiesiems, vykdant kaulų čiulpų donorystės akcijas, kuriose žmonės kviečiami prisijungti prie Lietuvos kaulų čiulpų donorų registro.
„Savanorystė man atrodo labai prasminga veikla, ji įprasmina būtį“, – tvirtina 46 metų bendrijos „Kraujas“ savanorė ekonomistė Jurgita Banytė. Pasak moters, XX–XXI amžiaus žmonėms pagrindinis iškylantis klausimas yra gyvenimo prasmės klausimas. Ne visi lengvai randa atsakymą. J.Banytei artimos garsaus psichoterapeuto Viktoro Franklio įžvalgos: žmogaus gyvenimo prasmę jis atranda meilėje, kūryboje ir kančioje.
