Tiesa, persirgus tymais įgyjamas nuolatinis imunitetas. Visi susirgusieji yra suaugę žmonės – nuo 20 iki 34 metų amžiaus. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, du tymais susirgę pacientai nebuvo išvis skiepyti kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Dviem atvejais pacientų skiepijimo būklė nežinoma, o 34 metų amžiaus vyriškis buvo skiepytas viena MMR vakcinos doze, nors nuo 1993 metų gyventojai skiepijami dviem tymų vakcinomis (taip pasiekiama patikima ir ilgalaikė apsauga). Pasak gydytojų, patikimiausia ir vienintelė imunoprofilaktika – būtent skiepai.
Tarp susirgusiųjų buvo ir nėščia moteris, kuriai liga komplikavosi į pneumoniją (plaučių uždegimą). Tarp kitų pacientų – vyriškis, kuriam tymai nustatyti po apsilankymo ligoninės poliklinikoje. „Anksčiau per metus gydydavome 1-2 pacientus, o dabar vien per dvi savaites turime net penkis tymų atvejus“, – sakė gydytoja.
Tymai plinta oro lašeliniu keliu. Infekcijos šaltiniu būna tymais sergantis žmogus. Imlumas infekcijai siekia net 95 proc. Pagrindiniai tymų simptomai – karščiavimas (iki 39 laipsnių), sausas kosulys, paraudusios akys, ašarojimas, padidėjęs jautrumas šviesai. Susirgus tymais, po 3-4 dienų prasideda bėrimas. Pirmą bėrimo dieną išberiamas veidas, antrą – liemuo, rankos, šlaunys, trečią dieną bėrimas matyti ant blauzdų ir pėdų. Dažniausia ligos komplikacija – plaučių uždegimas, tačiau tymai dažnai komplikuojasi ir į konjunktyvitą (akių uždegimą), inkstų uždegimą, stomatitą (burnos gleivinės uždegimas) ir kitas ligas.
Jeigu atsiranda karščiavimas ir bėrimas, galima įtarti infekcinį susirgimą, galimai ir tymais. Tokiu atveju pacientui pravartu nesiblaškyti po žmonių susibūrimo vietas (visuomeninį transportą, polikliniką), o kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri pacientą nuvežtų pas infektologus. Gydomasi paprastai namuose. Taikomas simptominis gydymas, trunkantis apie savaitę. Tik sudėtingesniais atvejais, kai būklė paūmėja, pacientas stacionarizuojamas.
