Dirbtinis apvaisinimas neturi būti apsiribotas trimis embrionais

Vyriausybė ragina įstatymo

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą.<br>123rf nuotr.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Jun 26, 2015, 11:57 AM, atnaujinta Oct 29, 2017, 7:30 AM

„Leidimas sukurti ne daugiau kaip tris embrionus daugeliu atvejų gali pabloginti dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo rezultatus, todėl sumažėtų galimybė porai susilaukti vaikų“, – sakoma Vyriausybės penktadienį patvirtintoje išvadoje, kurią rengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Mes sakome, kad turi būti išsaugoma ir užšaldoma daugiau embrionų – tiek, kiek pavyksta sukurti iš karto. Būtent tai leistų moteriai, jeigu nesėkminga būtų apvaisinimo procedūra, ją pakartoti. Turint užšaldytus embrionus nereikėtų medicininio įsikišimo (...), be žalos moters organizmui. Ir jeigu moteris norėtų pagimdyti antrą vaikelį ar trečią, jinai turėtų savo embrionų banką“, – po posėdžio žurnalistams penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Seime dirbtinio apvaisinimo klausimu susikirto du požiūriai dėl embrionų kūrimo: konservatyvesnis, kuris leistų embrionų sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų, bei liberalesnis, kuris leistų sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti.

R.Šalaševičiūtė sutiko, kad Vyriausybės išvada neatitinka bažnyčios pozicijos dėl embrionų šaldymo, tačiau pažymėjo, kad SAM siūlymai remiasi medicininiu požiūriu.

„Taip, aš žinau – bažnyčios požiūris yra, kad embrionas yra dar negimęs žmogus, kurį reikia saugoti. Jie nusistatę prieš šaldymą, todėl ir buvo siūloma (šaldyti) kiaušialąstes, bet, kaip medikai teigia, yra ne daugiau kaip 10 proc. tikimybė, kad moteris galėtų pastoti būtent šitokiu būdu“, – aiškino ministrė.

SAM aiškinimu, kitų šalių geroji praktika siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo dažnį yra ta, kad į gimdą dažniausiai perkeliamas tik vienas atrinktas geriausios kokybės embrionas.

Vyriausybė taip pat teigia, kad neturėtų būti draudžiama asmenų, kurių nesieja santuokos ar teisės aktų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystė.

„Įvertinus tai, kad partnerystę reglamentuojančių teisės aktų nėra, de facto dirbtinis (pagalbinis) apvaisinimas galimas tik santuoką sudariusiai porai. Toks draudimas gali apriboti galimybę daliai Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų. Todėl siūlytina svarstyti galimybę (...) kartu gyvenančioms santuokos neįregistravusioms poroms (toliau – sugyventiniai) naudotis dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo procedūromis“, – teigiama Vyriausybės išvadoje.

Be to, siūloma numatyti, kas bus daroma su embrionais moteriai po kiaušialąstės apvaisinimo iki jos įdėjimo į gimdą persigalvojus ir nesutikus tęsti pagalbinio apvaisinimo. Taip pat raginama koreguoti embrionų redukciją (embriono sunaikinimas po to, kai jis jau įsitvirtino gimdoje) draudžiančias nuostatas, leidžiant naikinti embrioną jam jau įsitvirtinus gimdoje.

„Teisės aktai šiuo metu nenustato nėštumo nutraukimo draudimo, o embrionų redukcija taip pat gali būti laikoma viena iš nėštumo nutraukimo formų. Pastebėtina, kad nėštumo nutraukimo po dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo draudimas galėtų būti laikomas diskriminaciniu nėštumo nutraukimo po natūralaus apvaisinimo atžvilgiu“, – nurodoma išvadoje.

Parlamente jau antrą kadenciją nagrinėjamas įstatymo projektas dėl dirbtinio apvaisinimo šiuo metu yra grąžintas iš naujo svarstyti Sveikatos reikalų komitetui. Tai padaryta remiantis Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Šią išvadą patvirtino dar praėjusios kadencijos Seimo etikos sargai. 2011 metais komisija nusprendė, kad balsuodamas dėl dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo Seimas pritarė dviem viena kitai prieštaraujančioms nuostatoms, todėl projektas turi būti svarstomas iš naujo.

Praėjusią kadenciją pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, kad dėl perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.

Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Pradėję svarstyti projektą parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.