Štai Didžiojoje Britanijoje neseniai buvo prabilta apie ta, jog statinus vartoja kone pusė visų šalies gyventojų, ir ne vienam iš jų pasireiškė šalutiniai poveikiai. Įdomu tai, kad statinai skiriami ne tik susirgus, o ir prevencijos tikslais siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Prevenciškai Didžiojoje Britanijoje statinai skiriami net ir mažą širdies ligų riziką turintiems pacientams, kurių – net 17 milijonų.
Ko gero nieko nestebina tai, jog, esant tokiems vartojimo mastams, vieni ar kiti šalutiniai poveikiai bent keletui pacientų gali pasireikšti. Tačiau britų mokslininkai prabilo apie kai ką daugiau – esą šalutiniai poveikiai pasireiškia ne vienetams, o tūkstančiams.
Be to, cholesterolio kiekį mažinantys vaistai statinai siejami su tokiais baisiais šalutiniais poveikiais, kaip negrįžtama raumenų atrofija, raumenų skausmai, kraujo ligos, diabetas, odos ligos, nervų sistemos sutrikimai ir skrandžio problemos.
Lietuvoje šiuo metu statinų vartojimas, palyginti su britais, tikrai nėra toks masinis. Viena to priežastis – šie vaistai kompensuojami tik tuomet, kai žmogus jau serga širdies liga. O ir skirti juos gali tik kardiologas.
Jeigu žmogus dar neturi širdies ir kraujagyslių problemų, tačiau jo kraujyje cholesterolio kiekis padidėjęs – profilaktinis gydymas bus problema. Norint paskirti kompensuojamą statiną, turi būti rastas labai aukštas cholesterolis, tokį žmogų būtinai reikės siųsti kardiologo konsultacijai.
Tačiau situaciją planuojama keisti. Dar šiemet gauti kompensuojamų statinų gali tapti daug lengviau. Kyla klausimas – ar tai gerai, ar visgi reikėtų sekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir atvirkščiai – mažinti šių vaistų prieinamumą, kai tiek kalbama apie jų šalutinius poveikius?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, kardiologas Rimvydas Šlapikas tikina, jog perspėjimai apie galimus statinų šalutiniu poveikius – tarsi audra vandens stiklinėje. Esą, kaip ir kiekvienas vaistas, taip ir šis gali iššaukti neigiamą organizmo reakciją, tačiau tikrai ne mirtį ar rimtas komplikacijas.
- Kaip veikia statinai?
– Tai vaistai, kurie stabdo aterosklerozės vystymąsi įvairiose organizmo arterijose. Labiausiai aktuali širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, kuri sukelia širdies skausmus, miokardo infarktus. Tačiau aterosklerozė vystosi ir kitose arterijose – kaklo, smegenų, kojų.
Aterosklerozė lemia didžiausią mirtingumą nuo širdies ligų. Maždaug 56 proc. visų mirčių mūsų šalyje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Jų atsiradimo rizikos veiksnius mes labai gerai žinome. Vienas pagrindinių yra didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje. Kiti – kraujospūdžio padidėjimas, rūkymas, diabetas, nutukimas.
Statinai yra vienintelis vaistas, kuris gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Šiandien jų turime 5-6 rūšis, ir visi jie geri ir vartotini. Jie veikia trejopu būdu. Pirmiausia jie veikia fermentą, kuris skatina cholesterolio sintezę, be to, jie padidina mažo tankio lipoproteinų kiekį kepenyse, o tai mažina cholesterolio kiekį, ir, galiausiai, jie mažina uždegimą, gerina krešumą – tai didelė pagalba išvengiant širdies ligų.
Kiti vaistai taip pat gali mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, bet neturi tokio poveikio, kaip statinai. Šiuo metu statinai – vaistas numeris vienas.
- Ar skirti statinus profilaktikos tikslais nebūtų lazdos perlenkimas?
– Mes skiriame profilaktiką į antrinę ir pirminę. Yra pacientų, kurie jau persirgo širdies ligomis, jiems nustatyta kraujagyslių aterosklerozė. Jiems daug negalvojant, jei nėra kokių nors priešparodymų, skiriami statinai.
Pirminė profilaktika apima tuos pacientus, kurie žino, kad turi didelį cholesterolio kiekį kraujyje, bet širdies ligomis dar nesirgo. Tačiau akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau jie susirgs, o tada kažką daryti bus jau per vėlu.
Pirminės profilaktikos metu bandome išsiaiškinti tuos pacientus, kurie turi aukštą cholesterolio kiekį, ir jiems taip pat skirti vaistus, kuriuos reikės vartoti praktiškai visą gyvenimą. Pacientai mano, kad kai vartojant statiną sumažėja cholesterolio kiekis, galima nutraukti gydymą. Tačiau taip nėra.
Cholesterolį gydyti statinu reikia visą gyvenimą. Be to, turime vartoti pakankamą statino dozę tam, kad sumažintume cholesterolio koncentraciją iki reikiamos ribos.
Kai gydome pacientą, susirgusi širdies liga, iš esmės tik naikiname pasekmes. O turėtume rasti žmogų dar tuomet, kai liga neišsivystė, ir jau tada jam skirti statinus. Jei žmogus turi riziką susirgti, reikia pradėti gydymą. Tai sunku suprasti, bet patikėkite, pasiteisina.
- O kaip gi kiti būdai mažinti cholesterolio kiekį – mityba, žalingų įpročių atsisakymas?
– Jeigu žmogus dar nesirgo širdies liga, o tik turi aukštą cholesterolį, visuomet pirmiausia apskaičiuojame jo rizika susirgti pagal cholesterolį, žmogaus amžių, lytį, rūkymo įpročius. Jei rizika didelė, skiriame statinus. Be abejo, patariame ir sportuoti, keisti mitybą.
Tačiau jei rizika nėra didelė, pirmiausia bandome pakeisti žmogaus gyvenimo būdą. Siekiame, kad jis sumažintų savo svorį, padidintų fizinį aktyvumą, reguliuotų mitybą, nevartotų gyvulinės kilmės riebalų, nerūkytų. Jei cholesterolio kiekį pavyksta sumažinti iki „normos“, vaistų neskiriame. Deja, tai pavyksta labai retai.
- Gauti kompensuojamų statinų Lietuvoje yra sunkiau, nei kitose šalyse?
– Šiuo metu tam, kad statinas būtų kompensuotas, privalai įrodyti, kad sergi širdies liga arba būti pacientu, atrinktu pagal pirminės prevencijos programą. Nors programa vykdoma pakankamai sėkmingai, vis dar nemažai pacientų „pražiūrimi“.
Mes norime, kad statinai būtų kompensuojami gerokai platesniam pacientų ratui. Tai būtų pinigų investavimas į ateitį, nes gydymą gavę žmonės nesusirgs širdies ligomis arba susirgs žymiai vėliau. Todėl manau, kad statinų kompensavimą reikia liberalizuoti.
- Jei viskas taip gražu, kodėl vis daugiau kalbama apie šių vaistų šalutinius poveikius?
– Mes bandome kovoti su nusiteikimu prieš statinus. Visi vaistai, ir nuo spaudimo, ir nuo kitų ligų, gali turėti šalutinį poveikį. Tačiau statinai yra saugūs. Visi statinai, kuriuos turime, rinkoje yra apie du dešimtmečius, ištirti.
Kalbant apie pašalines reakcijas, yra du taikiniai – kepenys ir raumenys. Paprastai prieš skiriant statiną galime ištirti kepenų funkciją. Jeigu ji bloga, tada svarstome dėl statinų vartojimo.
Pasitaiko atvejų, kad žmogus, vartojantis statinus, gali jausti raumenų skausmus, maudimą. Tačiau tai ne paties vaisto problema. Įprastai tokie simptomai atsiranda dėl statino sąveikos su kitais vaistais. Yra tam tikra antibiotikų, vaistų nuo vėžio grupė, kuriuos vartojant reikia nutraukti gydymą statinais.
Be to, vartojant statinus negalima gerti greipfrutų sulčių.
