Nes nors Lietuvoje bendras sergamumas tuberkulioze mažėja, tačiau pagal dauginio tuberkuliozės atsparumo vaistams rodiklį Lietuva įeina į 27 pasaulio šalių su aukštu jos paplitimu, sąrašą. Anot specialistės, problema yra ta, kad nustačius tuberkuliozę, kurios gydymo kursas yra 6 mėnesiai, stacionare ligonis laikomas tol, kol išnyks aktyvios tuberkuliozės bakterijos. Tai nutinka po 2–3 mėn. gydymo. Tuomet ligonis gali tęsti gydymą ambulatoriškai, namuose, kasdien gerdamas skirtus vaistus.
Lietuvos problema ta, kad ne visi ligoniai turi valios kasdien gerti vaistus, todėl dalis ligonių nutraukia gydymo kursą. „Jei ligoniai nebaigia gydymo, organizme išlikę tuberkuliozės sukėlėjai gali tapti atsparūs vaistams: vystosi vadinamoji dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė. Tad labai svarbu padaryti viską, kad gydymas nenutrūktų. Viena iš tokių priemonių – tai socialinė motyvacija ir parama ligoniams, – teigia E.Davidavičienė. – Pastebėjome, kad tuomet, kai ligoniams skiriama daugiau socialinės paramos, iš karto pagerėja gydymosi rezultatai“. Gydytoja mano, kad būtų labai efektyvu, jeigu kasdien atvykdami pasiimti jiems skirtų vaistų, ligoniai kas kartą gautų ir maisto paketą arba talonų maistui.
Pašnekovė taip pat priduria, kad tuberkuliozės plitimas sumažėtų ir tuomet, jeigu būtų aktyviai tikrinamos rizikos grupės, į šį procesą įsitrauktų šeimos gydytojai ir bendruomenės. „Bet kokiu atveju tai turi būti aktyvūs veiksmai“, – teigia gydytoja. – Tuberkuliozės, ir ypač dauginio atparumo atvejais, yra labai svarbu šią ligą anksti diagnozuoti ir pradėti gydymą, nes tuomet ligonis yra izoliuojamas, ypač, jeigu jis skiria mikobakterijas. Taip ne tik ligoniui padidėja galimybė pasveikti, bet ir sumažėja užsikrėtusių aplinkinių“.
Diagnozuoja – per 2 valandas
Ir nors vaistams atspari tuberkuliozės forma Lietuvoje stipriai paplitusi, tačiau bendras sergamumas tuberkulioze mažėja jau eilę metų. Jeigu 1998 m. sergamumas aktyvia tuberkulioze be recidyvų siekė 79,6 atvejus 100 tūkst. gyventojų, 2010 m. – 49,7. Vis tiktai, tai vidutiniškai 5 į kartus daugiau nei ES šalių vidurkis.
Tikimasi, kad įgyvendinus 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemones, tokias kaip „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“, 2023 m. Lietuvoje sergamumas tuberkulioze sumažės iki 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Tam, kad sumažėtų sergančiųjų, reikia ne tik paskatinti žmones sėkmintai baigti gydymą, bet ir efektyviai diagnozuoti ligą. Tam reikalinga moderni laboratorinė diagnostika. E.Davidavičienė mano, kad šiuo metu Lietuvos ligoninėse laboratorinė diagnostika tikrai moderni, o tuberkuliozės ligą Lietuvoje galima laboratoriškai diagnozuoti per dvi valandas nuo mėginio paėmimo.
„Todėl dar vienas žingsnis, mažinant tuberkuliozės paplitimą, būtų infekcijos kontrolė tarp ligonių ir personalo. Nei vienoje tuberkuliozės ligoninėje ši kontrolė nėra pilna, nes tam reikalingos baktericidinės lempos, langai su vėdinimu, palatose turi gulėti tik 1 – 2 ligoniai, turi būti neigiamas oro spaudimas, – vardina specialistė. – Taip pat ligoniai turėtų būti uždaroje aplinkoje ir turėtų būti užtikrinta, kad jie nevaikščiotų po miestą“. E.Davidavičienė pastebi, kad taip pat būtų ypač efektyvu kartu suderinti gydymą tiek nuo tuberkuliozės, tiek nuo priklausomybių, pvz., alkoholio.
Iš ES fondų 2014 – 2020 m. taip pat bus investuojama ir į tiesiogiai stebimo gydymo kurso (DOTS, angl. directly observed treatment short course) kabinetų įrengimą.
„Šie DOTS kabinetai yra labai reikalingi. Šiuose mažuose kabinetėliuose turi būti medicinos slaugytoja, kuri turėtų namuose besigydančių ligonių sąrašus ir jiems kasdien išduotų vaistus. Šie kabinetai yra numatyti kiekvienoje savivaldybėje. Tačiau ne visi ligoniai gyvena centruose. Tarkime gyvena žmogus 15 km. už miestelio. Jam brangiai kainuoja kasdien į miestelį atvažiuoti vaistų. Tad reikėtų tokiems žmonėms kompensuoti atvykimą, taip pat išduoti maisto paketus, kad, vėlgi, ligoniai būtų suinteresuoti“, – komentuoja E.Davidavičienė.
Jos siūlymu, DOTS kabinetai turėtų būti mobilūs ir galėtų „judėti“ priklausomai nuo aplinkui „išsidėsčiusių“ ligonių.
Gydytoja mano, kad mobiliosios grupės, automobiliais nuvežančios vaistus, galėtų veikti didžiuosiuose miestuose: „Tarkime Vilniuje yra didžiausia tuberkulioze sergančių žmonių koncentracija, todėl tai būtų racionalus variantas. Tuo tarpu ten, kur 5 – 6 ligoniai, jiems vežioti vaistus keliasdešimt kilometrų, būtų pernelyg brangu“.
Pagal 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“, bus teikiama socialinė parama pacientams tuberkuliozės ambulatorinio gydymo metu. Taip pat bus investuojama į sergančiųjų tuberkulioze ir jų šeimos narių mokymus tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės klausimais. Be to, bus kuriamas inovatyvaus ir efektyvaus ambulatorinių tuberkuliozės asmens sveikatos priežiūros paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo modelis.
Gydytojams ir slaugytojoms numatomas finansinis skatinimas už anksti išaiškintus plaučių tuberkuliozės atvejus ir sėkmingą gydymo kontrolę iki gydymo kurso pabaigos.
