„Vakcinos nėra. Sutrikusi gamyba, o gal valstybė nenuperka. Tuberkuliozė – tokia liga, kuri gali tykoti visur. Kas atsakys, jeigu kas nutiks?“ – sunerimusi Laura.
Moteris ne kartą skambino į ligoninę ir teiravosi, gal vakcina jau atsirado, bet vis sulaukia neigiamo atsakymo. Dėl vaiko sveikatos paskiepytų ir mokama vakcina – tačiau privatūs kabinetai vakcinos nuo tuberkuliozės neturi.
Kalti monopolistai gamintojai
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus pavaduotojos Rasos Liausėdienės, tuberkuliozės, arba BCG, vakcinos Lietuvos – ir ne tik Lietuvos, – gydymo įstaigose trūksta jau kurį laiką.
„Šiais metais Lietuvoje ir kitose Europos šalyse sutriko BCG vakcinos tiekimas, kadangi gamintojas – Danijos serumų institutas, – neužtikrina šios vakcinos tiekimo pagal pasirašytas sutartis. Visose šalyse, skiepijančiose BCG vakcina pagal nacionalinius skiepijimų kalendorius, trūksta šios vakcinos ir nėra galimybės įsigyti kitų gamintojų vakcinos“, – sakė R.Liausėdienė.
Danijos serumų institutas, šios srities monopolistai, jau nuo sausio mėnesio Lietuvai nebetiekia vakcinos nuo tuberkuliozės. Pradžioje žadėjo atnaujinti tiekimą balandį, po to – birželį, liepą. „Bet liepą taip pat nesulaukėme. Paskutinėmis žiniomis, vakcinos tiekimas nukeltas į rugsėjį ar spalį“, – skundėsi ULAC direktoriaus pavaduotoja.
Vakcinos gamyba sutrikusi, jos trūksta visoje Europoje. Danai įvairioms pasaulio šalims jos įsiskolinę jau nuo 2014 metų. Kai kurioms šalims tas įsiskolinimas dengiamas 2015 m. – dėl to vakcinos negauna kitos šalys.
Ligoninėse trūksta nuo gegužės
Lietuvos gydymo įstaigose tuberkuliozės vakcinos stygius jaučiamas nuo gegužės mėnesio. Tiesa, birželį padėtį pavyko pataisyti, gavus neregistruotos vakcinos iš Japonijos. „Su ją „ištempėm“ beveik iki liepos pabaigos“, – sakė R.Liausėdienė.
Jai pasibaigus vakcinos vėl pradėjo trūkti. „Dabar Ligonių kasos ieško galimybių pratęsti sutartį ir pristatyti vakciną iš Japonijos“, – atskleidė specialistė.
Visoje Europoje pradėjus masiškai trūkti tuberkuliozės vakcinos, stipriai išauga šios ligos pavojus.
Vakcina, pasak R.Liausėdienės, gaminama nuo 4 iki 6 mėnesių. Tai – labai sudėtingi procesai, kontrolė labai griežta. Dėl to susidaro įvairių gamybos sutrikimų: kažkas neatitinka reikalavimų, ir vakcina nepraleidžiama.
Privačiose įstaigose tuberkuliozės vakcinos nerasime, nes ja skiepijami tik naujagimiai 2-3 gyvenimo dieną. Poliklinikose jie neskiepijami.
Laukti galima 2 mėnesius
Lauros sūnelis pirmojo skiepo laukia dvi savaites. Kiek laiko galima šį skiepą atidėti?
Pasak R.Liausėdienės, laukti galima du mėnesius – iki to laiko kūdikį reikia paskiepyti. Vėliau tą padaryti irgi galima, tačiau prieš skiepijant jau bus būtina atlikti mantu mėginį, patikrinant, ar lig tol neskiepytas mažylis netapo tuberkuliozės nešiotoju.
Ilgiau nei 2 mėnesius skiepo laukiančių kūdikių Lietuvoje kol kas nėra – padėtį išgelbėjo japoniška vakcina. Viliamasi, kad panašiai pavyks išsisukti ir antrą kartą.
Gimdymo namai renka nepaskiepytų kūdikių sąrašus ir, kai tik gaunama vakcina, iš karto kviečia ir paskiepija.
Įgimtas ar su motinos pienu gautas imunitetas, pasak specialistės, nuo tuberkuliozės apsaugo menkai. Dėl to kūdikius, kurie dėl farmacininkų kaltės šiuo metu likę be tuberkuliozės skiepo, tėvams reikėtų kiek labiau pasaugoti, vengti masinio susibūrimo vietų, parduotuvių, visuomeninio transporto, kur didesnė rizika susidurti su pavojingos ligos sukėlėju.
Mirtina liga
Tuberkuliozė (TB) – viena grėsmingiausių, plačiai pasaulyje paplitusių lėtinių ligų, lemiančių didelį mirtingumą. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta beveik tiek pat žmonių, kiek ir nuo ŽIV.
Tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. TB plinta oro lašeliniu būdu, tai reiškia, jog pagrindinis infekcijos šaltinis yra ligonis, sergantis tuberkulioze ir išskiriantis tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas.
Greta esantis sveikas žmogus gali įkvėpti tuberkuliozės mikobakterijų, patekusių į aplinką nuo sergančiojo. Nuo šios ligos neapsaugotas niekas, tačiau ne kiekvienas, turėjęs kontaktų su sergančiuoju, suserga tuberkulioze.
Šią ligą sąlygoja prastos gyvenimo ir mitybos sąlygos, nenormuotas darbo krūvis, žalingi įpročiai. Dėl šių priežasčių nusilpsta imunitetas ir žmogus suserga. Tai plačiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis (skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV/ AIDS), nepakankama tuberkuliozės profilaktika, pavėluota diagnostika.
Dažniausiai tuberkuliozę sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis (kitos: M.bovis, M.africanum, M.avium), 1882 m. pirmą kartą atrastos mokslininko R. Kocho. Pagrindinis ligos sukėlėjas yra tuberkuliozės mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda per orą.
Ligos perdavimas įvyksta įkvėpus sergančiojo seilių lašelių, nors suserga ne kiekvienas įkvėpęs žmogus.
Pavojingiausi yra atvira plaučių tuberkulioze sergantys, kosintys ir taip tuberkuliozės sukėlėjus skleidžiantys asmenys. Užsikrėtimo riziką stiprina didelė sukėlėjų koncentracija ore, ilgas kontaktas su sergančiuoju.
Manoma, kad vienas sergantysis atvira tuberkuliozės forma per metus gali užkrėsti iki 25 sveikų asmenų. Jei sergantysis laikosi asmens higienos, užkrėstųjų skaičius sumažėja per pusę.
Tuberkulioze suserga imlus (jautrus) bakterijai žmogus. Didžiausia rizikos zona yra besivystančios pasaulio šalys, kur nėra tinkamų higienos sąlygų, didelė drėgmė. Padidėjusią riziką užsikrėsti taip pat turi sveikatos apsaugos darbuotojai, dirbantys su užkrėstais pacientais, asmenys, vartojantys intraveninius narkotikus, emigrantai, kurių šalyse paplitusi tuberkuliozė, o teritorijos yra tankiai gyvenamos, neturtingai gyvenanti, negaunanti pakankamos medicininės pagalbos visuomenės dalis.
Toks gyvenimo būdas lemia sumažėjusį organizmo atsparumą ir padidėjusį imlumą tuberkuliozės sukėlėjui; tuberkuliozei yra būdingas labai ryškus socialinis pobūdis.
Tai viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų.
Tuberkuliozės požymiai:
Atsisakymas valgyti.
Svorio kritimas ar jo neaugimas.
Mieguistumas.
Nuovargis.
Apatiškumas.
Padidėjęs nervingumas, irzlumas, jautrumas.
Popiečio valandomis pakylanti šiek tiek aukštesnė nei 37 laipsnių temperatūra.
Padidėjęs prakaitavimas paryčiais.
Daugiau nei tris savaites užsitęsęs kosulys.
Suprastėję vaikų mokslo rezultatai, nenoras mokytis.
