38–erių Violeta tikėjo, kad savo tris mažamečius vaikus galės sėkmingai užauginti pati, tačiau onkologinės ligos diagnozė moters gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Ištvėrusi kelias sudėtingas operacijas, po paskutinės iš jų moteris sužinojo, kad jos liga progresuojanti ir medikai negali jai skirti reabilitacinio gydymo.
„Po operacijos aš beveik negaliu vaikščioti, o ką jau kalbėti apie tai, kad galėčiau nudirbti kokius nors buities darbus, negaliu pati prižiūrėti ir savo vaikų. Lietuvoje taip yra, kad jei prašau valstybės pagalbos, tai tenka nusiteikti daryti ilgai ir kantriai. Gerai, jei žmogus turi, kas jam padeda, bet dažnai, kol biurokratija ima veikti, tas, kuris prašė pagalbos jau būna iškeliavęs“, – kalbėjo trijų vaikų motina.
„Melskite kitokio vėžio diagnozės“
Violetai diagnozuotas ir pašalintas virškinamojo trakto navikas, bet nepavykus sustabdyti ligos plitimo, ji buvo operuota dar kartą.
Dabar Violeta turi laukti, kol bus atlikti papildomi tyrimai. Jei, dėl kituose organuose rastų ligos židinių, bus galima dokumentuose įrašyti, kad tai kitų organų vėžys, galbūt pasiseks iš valstybės sulaukti malonės – reabilitacijos, kuri padėtų pasijusti geriau, sustiprėti.
„Man sakė (medikai – aut. past.) „melskitės, kad būtų galima pakoreguoti diagnozę, tada kalbėsim ir apie reabilitaciją“, – medikų žodžius citavo moteris.
Violetos atvejis nėra pirmasis, kai su sunkia liga kovojantys pacientai išgirsta, kad valstybei padėti jiems paprasčiausiai per brangu.
Neseniai vilnietis Jurijus Babičius prie Sveikatos apsaugos ministerijos surengė protesto akciją dėl to, kad kad ketvirtos stadijos vėžiu serganti jo žmona negali gauti jos gyvenimą prailginti galinčių vaistų.
Lietuvoje moteriai būtinas medicinis preparatas nekompensuojamas, o pati šeima jo įpirkti negali net padavusi visą savo turtą.
Dviejų mažamečių dukrų mamai Monikai Vilčinskienei, pasiryžusiai drąsiai prabilti apie savo ligą ir neįveikiamus finansinius iššūkius, padėti suskubo žmonės. Vos per porą dienų suaukota įspūdinga suma – 66 tūkst. eurų.
Onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugijos „Eivena“ pirmininkės Dalios Barauskienės nestebina, kad po sunkių onkologinių operacijų pacientės išsiunčiamos tiesiai namo: „Iš Ligonių kasos girdime, kad nėra pinigų, bet įsivaizduokite, ką reiškia žmogui po sunkios operacijos grįžti namo, kai nei buitimi, nei šeima rūpintis nėra jėgų“.
Pasak pašnekovės, Lietuvoje nuolat trūksta vaistų onkologinių pacientų gydymui: „Būna atvejų, kai vaistų reikia 3-4 pacientėms, o gydytoja gali skirti juos tik dviem iš jų. Kaip jai nuspręsti, kam skirti vaistus? Žmonės priversti vaistų laukti, o laukimas kelia įtampą ir stresą.“
Reabilitacija priklauso nuo būklės
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra atsakinga už gydymo paslaugų apmokėjimą, atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigė užjaučianti pacientę dėl sudėtingos sveikatos būklės ir apgailestavo dėl netinkamo informacijos pateikimo gydymo įstaigoje. „Dėl paslaugų teikimo yra nustatytos tam tikros tvarkos, kurių medikai privalo laikytis. Siunčiant ligonį medicininei reabilitacijai vadovaujamasi ne paciento, jo artimųjų norais, o ligos diagnoze ir individualia sveikatos būkle.“ Anot jos, teisės aktuose numatyta, kad esant onkologinėms ligoms po operacijų ar specifinio gydymo, priklausomai nuo būklės sunkumo (bendros paciento funkcinės būklės vertinimo skalės–Karnovskio indekso) gali būti teikiamos stacionarinės arba ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Tie patys teisės aktai numato ir tai, kad durys į reabilitaciją užtrenkiamos. „Tam tikrais atvejais pacientai nereabilituojami. Medicininės reabilitacijos kontraindikacijų sąraše išties yra įrašyti IV klinikinės grupės onkologiniai pacientai. Sergantiems onkologinėmis ligomis po radikalaus gydymo, kai Karnovskio indeksas mažesnis kaip 50 balų, skiriama slauga“, – aiškino L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
„Ligos progresas – ne argumentas“
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad reabilitacijos paslaugos pacientams prieinamos: „Žinau, kad dažnai sakoma, jog onkologiniai ligoniai Lietuvos reabilitacijos nesulaukia, bet tai netiesa. Numatyta, kokia tvarka siunčiami pacientai klinikinei reabilitacijai dar 2008-ųjų ministro įsakymu“.
Ministrės teigimu, viskas priklauso nuo diagnozės sunkumo, sprendimą, ar reikia siųsti į reabilitaciją ar ne sprendžia gydantysis gydytojas, gavęs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvadą.
„Tai, kad reabilitacija prieinama įrodo skaičiai – vien per 2014-tus metus tokių paslaugų buvo suteikta 9 056 pacientams, kurie sirgo onkologinėmis ligomis. Už šias paslaugas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo sumokėta 13 mln. 708 290 litų“, – sakė ministrė.
Į klausimą, ar faktorius, kad liga progresuojanti gali būti lemiamas veiksnys, reabilitacijos paslaugos neskiriamos, ministrė atsakė: „Manau, kad tokio sprendimo neturėtų būti, bet neturint konkrečių ligos istorijos duomenų apie tai, kokia tai situacija, tad negaliu komentuoti.“
Ministrė tikino girdėjusi skundų, jog medicininę reabilitaciją sudėtinga gauti garbaus amžiaus pacientams. „Taip pat teko girdėti apie atvejus, kada onkologiniai ligoniai buvo labai sunkios būklės ir buvo aišku, kad reabilitacija nieko nepadės“, – sakė ji.
Laukia pokyčiai
Pokyčių vis tik artimiausiu metu bus. Retų ligų būklių komisija, kuri spręsdavo kokius vaistus kompensuoti ir buvo pavaldi valstybinei ligonių kasai, o dabar dirbs SAM.
Planuojama ieškoti finansinių galimybių kai kurių vaistų kompensavimui. „Esama tam tikrų onkologinių ligų, kurių vystymasis nėra standartinis, tad šie atvejai turėtų svarstomi atskirai“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Ministrė kategoriškai neigė, kad vėžiu sergantiems žmonės tenka laukti jiems būtinų vaistų. „Tikrai taip negali būti – gydytojams nėra nurodyta keliems pacientams jis gali išrašyti vaistus. Yra kiekvienos ligos aprašai. Limitai ar kvotos kompensuojamų vaistų skyrimui tikrai nėra numatyti.“
