Tiesa, ministerijos sprendime yra tam tikrų išlygų. Mat kai kurie vaikai tiesiog negali būti paskiepyti dėl galimų alerginių reakcijų. Kaip paaiškėjo, skiepų išvengs ir tie, kurie yra alergiški kiaušiniams.
Kiaušinio baltymo pėdsakai
Pagrindinės priežastys, dėl ko vaikas nebus skiepijamas – ūmi liga su karščiavimu, alergijos. Pastarosios nurodomos kaip dažniausia kontrindikacija skiepams. Tačiau apgauti medikų nepavyks. Alergija turi būti nustatyta ir patvirtinta tyrimais.
Įdomu tai, kad priežastis neskiepyti yra alergija kiaušiniui. Mat kai kuriose vakcinose gali būti kiaušinių baltymų pėdsakų. Viena tokių – vakcina nuo raudonukės.
„Tokių vaikų šia vakcina neskiepijame. Tiesa, dažniausiai alergija kiaušiniui yra išaugama. Tai reiškia, kad pasiskiepyti galima vėliau. Tačiau kiekvienas atvejis individualus.
Gali būti vaikas alergiškas ir kitoms vakcinos sudedamosioms dalims. Taip pat jei pasireiškia sunkus atopinis dermatitas, tuo metu vaiko vakcinuoti negalima. Paprastai gydytojas nusprendžia, kada vaiką skiepyti, o kada – ne“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Kita vertus, net jei tėvams atrodo, jog vaikas yra stipriai alergiškas, tai nebūtinai yra tiesa. Pasak viceministrės, kartais mamai gali atrodyti vienaip, o gydytojui – kitaip. Tuomet gydytojas gali teigti, jog vaiką skiepyti galima.
„Jeigu vaikas alergiškas kiaušiniui, jis būna beriamas. Kraujo tyrimas patvirtina alergijos buvimą. Tačiau kartais tyrimai gali nerodyti alergijos, tačiau vaikui pasireiškia atopinis dermatitas. Tokiu atveju patariame atidėti skiepus“, – sakė L.Vaidelienė.
Tiesa, visiems iš eilės tyrimai dėl galimos alergijos tikrai nėra daromi. Jie atliekami tik tuomet, kai yra simptomai. Esą kitu atveju rizika, jog vaiko organizmas neigiamai reaguos į vakciną, labai minimali.
Išimčių ir daugiau
Vaiko neskiepys ir tuomet, jei jam nustatytos imunodecifitinės būklės. Tuomet negalime skiepyti vakcinomis, kuriomis dėl imuniteto stokos galima užkrėsti vaiką. Imunodeficitai gali būti tiek įgimti, tiek įgyti po organų persodinimo ar kitų priežasčių.
Jei ankstesnės vakcinacijos sukėlė didesnių neigiamų reakcijų, vaiko skiepyti nepatariama. Tiesa, vienai dienai pakilusi temperatūra tikrai nėra rimta reakcija. „Gali būti traukuliai, atsiradę po skiepų. Tokiais atvejais tolesnės vakcinacijos gali tekti visai atsisakyti.
„Vis dėlto reikia suprasti, kad skiepų atidėjimas ar atsisakymas vaikui uždeda pavojų užsikrėsti ir susirgti. Visuomet reikia pasverti, kas naudinga, o kas žalinga. Todėl kiekvienu atveju gydytojai sprendžia individualiai, kas tinka vaikui“, – tikino L.Vaidelienė.
Skiepų neatsisako
Pasak viceministrės, vaikų, kurių paskiepyti negalima praktiškai nuo jokios ligos, yra vienetai. Dalis vaikų visgi neišauga ir iš alergijų, todėl jų paskiepyti nėra galimybės.
„Didžioji dalis tėvų yra išmintingi ir neatsisako skiepų. Jie pasveria galimos žalos ir naudos santykį. Mes gi, gydytojai, savo ruožtu, jei nėra komplikacijų, rekomenduojame skiepyti. Tiesa, būna ir tokių tėvų, kurie tikina, jog vakcinavimas nebereikalingas, nes ligų protrūkių nėra.
Visuomet atsakau – bepigu būti išdidžiam, kai aplinkui visi paskiepyti. Gali padaryti savo vaikui žalą. Sprendimui priimant reikia žinoti viską, o ne tik vieną pusę. Kažkas kažkada parašė porą straipsnių apie tai, jog autizmas dažniau pasireiškia vakcinuotiems asmenims, ir dabar tai naudojama it argumentas.
Niekas to moksliškai nepatvirtino. Tačiau daliai žmonių ši idėja tapo labai patogi ir iki šiol eskaluojama“, – sakė L.Vaidelienė.
Tam, kad liga neplistų, nuo jos turi pasiskiepyti maždaug 95 proc. visos populiacijos. Tačiau Lietuvoje šis skaičius yra keliasdešimt procentų mažesnis.
