Vaikai pagal užsakymą netrukus ir Lietuvoje?

Skaičiuojama, kad nuo nevaisingumo kenčia maždaug 15-20 procentų visų porų. Lietuvoje tai sudarytų net penkiasdešimt tūkstančių nelaimingųjų, norinčių susilaukti atžalų. Tačiau medikai tikina, kad tikrieji skaičiai kur kas didesni, todėl būtina kuo skubiau įteisinti įstatymu dirbtinį apvaisinimą.

Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje yra galimas, tačiau jo nekompensuoja valstybė.<br>123rf nuotr.
Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje yra galimas, tačiau jo nekompensuoja valstybė.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 25, 2015, 1:24 PM, atnaujinta Oct 13, 2017, 9:03 PM

Atsiliekame nuo kitų

Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje yra galimas, tačiau jo nekompensuoja valstybė. Tai reiškia, kad už viską susimokėti turi pati pora, norinti susilaukti vaiko. Dirbtinio apvaisinimo kainos, kaip žinia, ne mažos.

Anksčiau kalbėta, kad jos gali siekti apie 3 tūkstančius eurų ir tai tik vienas bandymas, kurio dažnai neužtenka.

Vaisingumo klinikos gydytoja Audronė Usonienė teigia, jog smarkiai atsiliekame nuo kitų šalių: „Lietuvoje nėra nevaisingumo registro. Didžiausia problema – pagalbinio apvaisinimo įstatymas, nes jis nepriimamas. Nuo pernai kalbama apie gydymo kompensavimą, bet kol nėra įstatymo, kompensavimo negali būti“.

Medikė tikina, jog neretai žmonės yra sukaustyti, bijo pasakyti, kad jiems reikia tokių paslaugų, nes visuomenės nuomonė nėra palanki dirbtiniam apvaisinimui.

Be to, įstatymo nebuvimas neleidžia šalies gydymo įstaigoms taikyti šiuolaikinių medicinos technologijų. Nors gydytojai stengiasi judėti į priekį, bet galiausiai atsitrenkia tarsi į sieną.

Galimybė ištirti embrioną

Medikai siekia ir dar kai ko – galimybės, pasitelkiant šiuolaikines medicinos technologijas, dar prieš dirbtinį apvaisinimą ištirti embrioną dėl galimų ligų ir komplikacijų.

„Embriono DNR ištyrimas, kuris leidžia atrasti geriausią ir sveikiausią embrioną. To reikia kai kalbame apie rizikos grupes – vyresnio amžiaus moteris, moteris po persileidimo“, – sakė embionologas Paulius Sakalauskas.

Esą tai padėtų išvengti ne tik ligų ateityje, bet ir užtikrintų saugų nėštumą ir gimdymą. Deja, technologija ne iš pigiųjų. Tai pripažįsta ir patys medikai. O kol politikai „trypčioja“ vietoje, kaip teigė A.Usonienė, judėti pirmyn šia linkme nėra paprasta.

Pasaulyje ne naujovė

A.Usonienė tikino, jog embrionų ištyrimas – medicinoje taikoma praktika ir neturėtų bauginti žmonių. Suprask – tai ne vaikų užsakymas pagal tai, kokias jis turės akis, plaukus ar kitką. Tai susiję su moters bei būsimo vaiko sveikata.

Izraelio Rabino medicinos centro akušerijos – ginekologijos IVF departamento vadovas Dov Felberg tvirtino, jog toks embrionų ištyrimas pasaulyje nėra naujovė.

„Mūsų tikslas paruošti vieną blastocistą, kuri leis sukurti vieną sveikiausią ir geriausią embrioną ir tada patalpinti jį į gimdą. Taip bus išvengiama komplikacijų gimdymo ir nėštumo metu bei ateityje vaiko sveikatos problemų“, – kalbėjo D.Felberg.

A.Usonienė taip pat pridėjo, jog Lietuvoje siekiant išspręsti nevaisingumo problemą būtina ne tik priimti pagalbinio apvaisinimo įstatymą, bet ir leisti spermos donorystę, kaip yra Latvijoje bei Estijoje. Taip pat kompensuoti dirbtinio apvaisinimo procedūras, kurias kompensuoja ir mūsų Baltijos kaimynės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.