Europoje kelias kol vaistas įtraukiamas į kompensuojamų sąrašą yra ženkliai trumpesnis – 3-4 šimtai dienų. Kodėl taip yra? „Ribotas PSDF biudžetas“, – dažniausiai pateikiamas atsakymas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Mat Lietuvoje beveik pusę visų vaistams skiriamų pinigų nekeliauja kompensuoti senus medikamentus. Europoje gi šis skaičius daug mažesnis.
„Praktiškai kiekvieną dieną galime išgirsti, kad žmogus negavo kompensuojamo vaisto. Dalis tų pavyzdžių susiję su retomis ligomis, tačiau kitais atvejais kyla klausimų ar lėšos naudojamos teisingai“, – sakė farmacijos komiteto prie JAV prekybos rūmų „Local American Working Group“ vadovė Rūta Pumputienė.
Pasak jos, Lietuvoje dar nesuvokiama, kad tinkamas medikamentinis gydymas beveik 50 proc. ilgina gyvenimo trukmę.
„Lietuvoje trūksta ir tvaraus reguliavimo. Tvarumas tai būtinybė mąstyti ir planuoti ateinančioms kartoms. Tačiau Lietuvoje turime problemų dėl vaistų kompensavimo skaidrumo. Nesilaikoma kompensavimo terminų. Nustatyta, kad Lietuvoje nuo vaisto registravimo iki kompensavimo užtrunkama apie 1000 dienų, tai ženkliai ilgiau nei kitose ES valstybėse“, – tikino R.Pumputienė.
Nuolat kartojama, kad svarbiausias tikslas – mažinti vaistų kainą. Tačiau šiuo atveju svarbu turėti ne tik senesnių, generinių vaistų, bet ir inovatyvių, kurie turi būti įtraukiami į kompensuojamų sąrašą.
„Deja, kol kas galvojama, kad inovatyvūs vaistai yra išlaidos. Nežiūrima, kiek valstybė išleis, jei gydys ne tuo vaistu, kurio reikia. Nežiūrima į realų vaistų efektyvumą“, – sakė R.Pumputienė.
Tačiau sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nesutinka, jog Lietuvoje inovatyviems vaistams pinigų neskiriama.
„Nuo praėjusių metų 50 proc. sutaupytų lėšų, kurias farmacijos kompanijos grąžina į biudžetą, skiriama inovatyviems vaistams. Dėl to šiemet keliasdešimt inovatyvių vaistų įtraukti į kompensuojamų sąrašą. Prašoma, kad 100 proc. sutaupytų lėšų būtų skiriama inovatyviems, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Aš esu už, bet yra kitų nuomonių“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
