Kauno klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, akušerė-ginekologė Kristina Jarienė atvirai papasakojo, su kokiomis prievartos aukomis tenka susidurti. Tėvai ar teisėsaugos institucijų pareigūnai atveža kraujuojančius, galinčius numirti ar ištiktus infekcinės komplikacijos vaikus.
Nuplėšė lytinius organus
„Darbo praktikoje buvo labai skaudžių atvejų. Maždaug prieš metus naktį pas mus atvežė mergaitę nuplėštais lytiniais organais. Vaikas kraujavo, galėjo numirti. Viskas dar ir dabar stovi man prieš akis“, – kalbėjo akušerė-ginekologė K.Jarienė.
Nepilnametę į ligoninę atvežė du draugai, su kuriais ji linksminosi. Medikams sutvarkius žaizdas, mergaitė atsisakė kreiptis į teisėsaugą. Su ja bendravo psichologas ir socialinis darbuotojas. Po gydymo ji aiškino, kad viskas vyko savo noru, ir jokių problemų nėra.
Gydytojai rinko medžiagą, kuri būtų panaudota ikiteisminio tyrimo metu. „Mūsų sistema tokia, jog visiškai neaišku, kur ją padėti, tad nesu tikra, kad mano įdirbis buvo naudingas vėliau“, – teigė gydytoja.
Seksualinio smurto aukos visada patenka į skubios pagalbos skyrių, kurio darbuotojai informuoja policijos pareigūnus.
Pastojo nuo senelio
Ginekologams ramybės neduoda ir nepilnametės, gimdančios vaikus po patirtos lytinės prievartos. Dažnai niekas net nežino, kad vaikai gimsta po prievartos, nes gimdyvės niekam to nesako.
„Paskutinis atvejis buvo, kai mergina gimdė pastojusi nuo savo senelio. Tai nenormalu. Mes pamatome tik ledkalnio viršūnę, nors statistika teigia, kad į medikus kreipiasi gerokai daugiau aukų nei į teisėsaugą“, – teigė gydytoja K.Jarienė.
Policija atlieka apie 80 tyrimų
Pasak ginekologės, medikai taip pat mato tik vienetus, o visi kiti atvejai išsibarsto. Ligoninėje užfiksuojamas tik 1 ar 2 atvejai per metus, tačiau jų yra tikrai gerokai daugiau.
Oficialios statistikos, kiek vaikų nukenčia nuo seksualinio smurto, Lietuvoje nėra. Todėl pasitikima policijos duomenimis, kurie rodo, jog per metus vidutiniškai pradedama daugiau kaip 80 seksualinio smurto prieš vaikus tyrimų.
Tyrimų duomenimis, Europoje seksualinę prievartą patiria kas penktas vaikas, tačiau Kauno klinikų akušerė-ginekologė K.Jarienė tikina, kad, ankstesniais metais vykusių apklausų duomenimis, nuo seksualinio smurto gali būti nukentėjęs kas trečias vaikas.
Lytinę prievartą gali slėpti kitos ligos
Medikai su smurto aukomis dažniausiai susiduria tik tada, kai vaikai atvežami po prievartavimų, o teikdami pagalbą dažniausiai sunaikina bylose reikšmingus įrodymus, nes nėra informuoti, ką reikėtų daryti pirmiausia.
Patys vaikai nesikreipia į ginekologus. Kartais mamos net nežinodamos užveda ant kelio, kai atveda paaugles pas gydytoją dėl makšties uždegimų.
Bulimiją, anoreksiją, savęs žalojimą, miego ar mokymosi sutrikimus, pilvo, galvos skausmus medikai, kaip ir visuomenė, yra linkę priskirti paauglių brendimo laikotarpiui būdingoms bėdoms. Bet šie simptomai gali slėpti lytinę prievartą.
Mokymai turėtų vykti dar darželyje?
Antradienį vaikų psichologai, medikai ir vaiko teisių specialistai pristatė Lietuvoje pradedamą i Europos Tarybos prieš penkerius metus inicijuotą informacinę kampaniją „Vienas iš penkių“.
Ekspertai aiškino, kad būtina aktyvesnė vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos politika. Pasak jų, šiuo metu tokia informacija teikiama tik kai kuriose mokyklose – ar tai daryti, apsispręsti palikta patiems mokytojams. Su mažamečiais apie problemą kalbėtis palikta tik tėvams, kurie nėra specialistai ir dažnai nežino, kaip tinkamai supažindinti vaiką su pavojais.
Pasak Paramos vaikams centro direktorės, vaikų psichoterapeutės Aušros Kurienės, visi vaikai bendrojo ugdymo lygmeniu turi gauti informacijos apie tai, kas yra seksualinė prievarta, seksualinis išnaudojimas. „Tai reiškia, kad, pradedant darželinukais ir baigiant dvyliktokais, visi vaikai turėtų gauti informacijos. Švietimo ministerijos atsakinga už tai, kad tokios programos atsirastų“, – sakė specialistė.
Seksualinė prievarta, kuri apima ir priekabiavimus, ir pornografinio turinio demonstravimą ar kitus veiksmus, dažniausiai nenustatoma dėl to, jog vaikai per maži, kad galėtų paliudyti teisėsaugai, jie netinkamai apklausiami.
Šeimos dažniausiai nutyli apie tokio smurto atvejus, nes smurtautojai dažniausiai yra vaikui gerai pažįstami asmenys – šeimos draugai, giminaičiai.
