Skaičiuojama, kad šiuo metu teisės aktuose įtvirtintų maksimalių terminų, per kuriuos gydymo įstaigos privalo suteikti pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nesilaiko trečdalis gydytojų, o brangiųjų tyrimų ir procedūrų laiku neatlieka ketvirtadalis gydymo įstaigų.
„Ilgos eilės gydymo įstaigose sudaro problemą, kuri nėra neišsprendžiama. Daugelį atvejų ją bandyta spręsti poįstatyminiais aktais, tačiau to neužtenka“, – ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje tikino prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas.
Pasak jo, problemą išspręsti galėtų trys pagrindiniai dalykai: terminų, per kuriuos turi būti suteikta paslauga, apibrėžimas, taip pat stebėjimas, ar jų laikomasi bei galiausiai – nuobaudos „prasižengėliams.
Be to, numatoma skelbti viešą gydymo įstaigų reitingavimą, kuris suteiktų galimybę pacientams patikrinti, ar verta eiti į tą ligoninę, ar ne.
„Pacientai žinos terminą, galės priimti sprendimą, kurioje gydymo įstaigoje gauti paslaugas. Tuo pačiu mažės galimybės korupcijai. Bus galima palyginti gydymo įstaigas. Be to, suskaičiuoti kasmet kur ir kokių specialistų trūksta, kad laiku būtų teikiamos paslaugos“, – aiškino Š.Narbutas.
Tačiau Seimo nariai suabejojo, ar tokios įstatymo pataisos veiks. „Viskas yra gerai, bet mano supratimu sistema tobulai neveiks, nes siūlote baudimo sistemą. Reikėjo pasiimti skatinimo sistemą“, – komentavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė.
Politikei užkliuvo ir tai, kad įstatymo pataisose nurodoma, jog skubi pagalba turės būti suteikta per 24 valandas, nors vargu, ar tai jau galima būtų vadinti tikrai skubia pagalba.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui Antanui Matului įstatymo pataisos taip pat sukėlė abejonių. Esą medikai tikrai ne specialiai sudaro eiles, dėl jų neretai kalti ir patys pacientai, neatvykdami į vizitus.
Beje, tokių yra tikrai nemažai – beveik trečdalis. Tiesa, šį kartą svarstyti baudų už neatvykimą į vizitą, nei Seimo nariai, nei įstatymo teikėjai nesiryžo.
A.Matulas įžvelgė ir daugiau spragų įstatyme. Mat jame numatoma, kad gydymo įstaigos negaus iš PSDF biudžeto apmokėjimo, jei pavėluos suteikti paslaugas. O tai esą jas paskatins paprasčiausiai tokių ir neteikti. Tad pacientams liks vienintelė išeitis – susimokėti iš karto.
Be to, pasirašius, jog sutinki paslaugą gauti vėliau, jokios bausmės gydymo įstaigoms negresia. Tai, pasak A.Matulo, gali paskatinti neigiamą praktiką, kad žmonės bus verčiami pasirašyti sutikimą.
Nepaisant prieštaravimų, Seimas po pateikimo, įstatymo pataisoms pritarė, todėl dabar jis bus svarstomas komitetuose. Tiesa, kaip teigė Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, tai gali užtrukti ne vienerius metus.
Šiuo metu didžiausios laukimo eilės išlieka teikiant planines stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas. Per 30 dienų šias paslaugas suteikia tik 50 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
28 proc. gydymo įstaigų chirurgijos paslaugas suteikia per 31–60 dienų, 22 proc. – per daugiau nei 60 dienų. Kai kuriose gydymo įstaigose pacientams tonzilektomijos, septoplastikos operacijų vidutiniškai tenka laukti 240 kalendorinių dienų.
Pagal siūlomas įstatymo pataisas pirminę ambulatorinę sveikatos priežiūros paslaugą suteikti per 7 kalendorines dienas. Specializuotą ambulatorinę sveikatos priežiūros paslaugą suteikti per 30 kalendorinių dienų. Toks pats terminas nustatytas ir brangių tyrimų atlikimui.
Tiesa, planines stacionarias ir dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugas bus galima suteikti per 60 kalendorinių dienų. Gydymo įstaigoms už paslaugas, kurios viršys įstatymo projekte nurodytus terminus, nuo 2018 m. sausio 1 d. nebus apmokama iš PSDF lėšų.
