Gydytojas D.Počebutas yra dažnas svečias Vienos medicinos universiteto Anatomijos institute, kur jau aštuonerius metus vyksta tarptautinis projektas, sudominęs įvairių valstybių odontologus.
B.Giesenhagenas ir D.Počebutas kartu pristatė naują kaulo priauginimo ir dantų implantavimo metodą panaudojant alogeninio (donoro) kaulo žiedą. Šis metodas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2012-ųjų gegužės.
2000-aisiais susipažinęs su vokiečių burnos chirurgu D.Počebutas turėjo unikalią galimybę stebėti, kaip šis metodas buvo kuriamas ir tobulinamas Vokietijoje, vėliau tai buvo daroma ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje.
Prie naujojo metodo ištakų stovėjęs kaunietis medikas prisipažino, kad lemtinga pažintis su talentingu chirurgu B.Giesenhagenu, į kurį pagalbos kreipiasi ne tik Vokietijos piliečiai, bet ir pacientai iš Prancūzijos, Italijos, Kinijos, Rusijos, iš esmės pakeitė jo požiūrį į odontologiją.
Daugiau nei prieš 15 metų užsimezgusi kauniečio ir vokiečio draugystė iki šiol nenutrūko. B.Giesenhagenas keliskart per metus vieši Kauno klinikoje „Pro-implant“, kur su D.Počebutu konsultuoja ir operuoja pacientus.
Kad gydant burnos ertmę, protezuojant ir implantuojant dantis šioje klinikoje po vienu stogu pacientai gali gauti visą įmanomą pagalbą, – taip pat B.Giesenhageno nuopelnas.
Šio mediko dėka požiūris į implantologiją Lietuvoje taip pat smarkiai pasikeitė.
Baigęs tuometinį Kauno medicinos institutą, D.Počebutas turėjo svajonę kada nors apsilankyti Vakaruose ir užeiti į odontologo kabinetą, kad pamatytų, kaip dirba gydytojai už geležinės uždangos. Ši svajonė išsipildė.
Noras steigti kliniką kilo tada, kai D.Počebutas įsidarbino Kėdainių centrinėje ligoninėje kaip ortopedas-protezuotojas. To meto medicinos įranga buvo labai primityvi.
Vieną dieną skyriaus vedėja prasitarė, kad ligoninė gavo medicinos aparatų iš užsienio medikų, tačiau niekas nemoka jais dirbti. Tai buvo turbininis dantų gręžimo aparatas, nesukeliantis vibracijos. Iš sandėlio atsinešęs šį aparatą į savo kabinetą gydytojas pradėjo dirbti.
D.Počebutas vienas pirmųjų Kaune įkūrė privačią kliniką. Baigęs podiplomines implantologijos studijas J.W.Goethe universitete Frankfurte prie Maino, kaunietis daug prisidėjo, kad naujasis implantacijos metodas panaudojant kaulo žiedą taptų kasdiene praktika.
„Mes kartu operuodavome. Tai, ką jis taikydavo Vokietijoje, mes Kaune taip pat darydavome. Po operacijos mudu dar ginčydavomės, kodėl taip buvo padaryta. Laimė turėti tokį mokytoją, aš tuo labai džiaugiuosi“, – pripažino D.Počebutas.
B.Giesenhageno metodas ne veltui vadinamas implantologijos revoliucija. Šis metodas – paprastas, lengvai įgyvendinamas ir tuo genialus.
Unikalu tai, kad šis vienpakopis būdas garantuoja kur kas geresnius rezultatus nei įprastinis dvipakopis gydymas.
– Kuo išskirtinis metodas, kurį perėmėte iš savo mokytojo B.Giesenhageno? – pasiteiravau gydytojo D.Počebuto.
– Kaip kilo šio metodo idėja, yra pasakojęs ir pats B.Giesenhagenas.
Pacientai dantis praranda dėl įvairiausių priežasčių: patirtų traumų, parodontozės.
Kai trūkstamų dantų vietoje žandikaulio kaulas neapkraunamas kramtant, jis pradeda nykti – sumažėja žandikaulio aukštis ir plotis.
Tokiems pacientams pirmiausia reikia atlikti kaulo priauginimo procedūrą, o tik kaului prigijus (maždaug po 4–6 mėn.) galima implantuoti.
Kaulo žiedo metodas unikalus tuo, kad kaulo priauginimas ir dantų implantacija atliekama vienos operacijos metu – pacientas patiria mažesnį stresą, o gydymo trukmė sutrumpėja vidutiniškai 5 mėnesiais.
Ilgalaikis pacientų stebėjimas liudija, kad operacijų sėkmės rodiklis yra daugiau kaip 98 procentai.
Pirmoji kaulo žiedo operacija vyko kaip kaulo transplantacijos operacija, kurios metu kaulo blokas paimamas iš paciento žandikaulio nefunkcinės zonos ir nedelsiant persodinamas ten, kur kaulo trūksta.
Paimamas žiedo formos kaulo blokas. Tos pačios operacijos metu žiedas reikiamoje vietoje pritvirtinamas dantų implantu. Taip atsirado kaulo žiedo metodas.
Šis metodas pateisino mano lūkesčius. Taikydamas jį galiu ištaisyti net labai didelius kaulo defektus ir atkurti ne tik dantų funkciją, bet ir estetiką – dėl apvalios žiedo formos dantenos ties implantuotu dantimi atrodo natūraliai.
Man teko laimė ir garbė mokytis tiesiogiai iš metodo autoriaus. Labai vertinu galimybę būti šalia ir stebėti, kaip jis dirba. Kiekvienas mūsų susitikimas suteikia man vis naujų žinių.
– Ar metodo naujiena – donoro kaulo žiedas – nesukėlė donoro paieškų problemos?
– Vokiečių burnos chirurgas B.Giesenhagenas pasiūlė naudoti gyvo donoro kaulą. Jį galima gauti iš pacientų, kuriems klubo sąnarys keičiamas dirbtiniu.
Tinkamo donoro nereikia laukti. Šiai idėjai įgyvendinti B.Giesenhagenui prireikė kelerių metų: buvo surastas audinių bankas, atlikti klinikiniai tyrimai, sukurti specialūs instrumentai. Žiedus gamina vokiečių kompanija „Botiss“.
Donoro kaulas apdorojamas taip, kad jame neliktų jokių baltymų, tik mineralinės medžiagos. Todėl paciento organizmas neatpažįsta persodinto kaulo kaip svetimo ir nevyksta atmetimo reakcija.
Be to, taikoma speciali procedūra, per kurią žiedas prieš persodinimą pripildomas paciento ląstelių, nuosavo kaulo dalelių ir augimo faktorių. Paprasčiau tariant, viskuo, ko reikia, kad donoro kaulo žiedas suaugtų su nuosavu kaulu.
Šiuo metu galima rinktis vieną iš dviejų galimybių – naudoti autogeninį (paciento nuosavą) arba alogeninį (donoro) kaulą. Pastaroji procedūra paprastesnė, nebereikia imti kaulo iš paciento žandikaulio.
Atidarai dėžutę – ir jau turi kaulo žiedą. Sutrumpėja procedūros laikas, pacientas apsaugomas nuo papildomų chirurginių intervencijų, rizikos veiksnių ir galimų komplikacijų. Dalis pacientų atsisakydavo kaulo augmentavimo bijodami kaulo ėmimo iš žandikaulio. Dabar galėsime padėti ir jiems.
– Kiek ilgai trunka, kol organizmas priaugina kaulinį audinį?
– Atlikus implantavimo operaciją, gijimas priklauso ir nuo paciento. Po operacijos jis turi nekramtyti, neliesti liežuviu implantuotas vietos, smarkiai nesižioti, naudoti šalčio kompresą, kad netintų veidas. Taip pat negalima kaitintis pirtyje, kad nepadidėtų kraujospūdis, reikėtų vengti fizinio darbo.
Po 3–4 savaičių susiformuoja nauja dantena, kuri per operaciją būna atverta. Svarbu, kad operuota vieta nebūtų judinama, nes ir sulūžusi ranka greičiau gyja, kai būna sugipsuota.
– Ką daryti, jei atsiveria žaizda?
– Reikia stengtis, kad nebūtų pažeista kaulinė struktūra (augmentatas), į kurią įdedamas implantas. Tokiu atveju būtina pagreitinti gijimą.
Tai leidžia padaryti dar vienas naujas metodas.
Iš paciento paimama veninio kraujo, jis centrifuguojamas. Kraujas išsiskaido į tris dalis – plazmą, fibriną ir kraujo kūnelius. Gaunama biologinė membrana, panaši į želė, tai – fibrinas, prisotintas trombocitų. Tokią membraną keliais sluoksniais uždedame ant žaizdos. Ši membrana kaip skydas saugo žaizdą nuo infekcijos.
– Ką patartumėte pacientams, kurie bijo skausmo?
– Pradėkime nuo to, kodėl tapau odontologu. Vaikystėje buvau labai išgąsdintas. Kai sužinodavau, kad bus tikrinami dantys, stengdavausi praleisti pamokas, kad nereikėtų eiti į odontologijos kabinetą, įrengtą toje pačioje mokykloje. Man tai būdavo didelis stresas.
Bet mano mama dirbo odontologe, ji buvo labai susirūpinusi mano sveikata. Mane užmigdė ir sugydė dantis.
Todėl dabar gerai suprantu tuos pacientus, kurie atėję į kliniką negali paslėpti jaudinimosi. Tai rodo, kad anksčiau gydant dantis nebūdavo gero nuskausminimo, nes nebuvo kokybiškų preparatų. Tikriausiai vien dėl to žmonės būna nerimastingi.
Jei įtikini, kad nieko nejus, žmogus nurimsta. Prieš leidžiant vaistus nuo skausmo galima patepti gleivinę, kad žmogus nejustų dūrio.
Jei pavyksta įkalbinti, kad vaistai bus leidžiami labai lėtai, nebūna nemalonių pojūčių.
Palietus nuskausmintą vietą žmogus nieko nejaučia. Taip gydytojas įgauna paciento pasitikėjimą, jis įsitikina, kad nėra apgautas. Gydant dantis kai kurie pacientai netgi užmiega.
Mes stengiamės klinikoje sukurti kuo ramesnę atmosferą, viską darome, kad žmogus jaustųsi saugiai. Čia neišgirsite žvanginant instrumentais, nes medikų skubėjimas ir įrankių daužymas gali sukelti pacientui didžiausią baimę. Jei įėjęs į kliniką žmogus nejunta specifinio kvapo, tai irgi labai gerai.
Savo asistentes įspėju, ko negalima daryti prie pacientų, – negalima garsiai dėlioti instrumentų, jie turi būti uždangstyti.
Jei pacientas girdės, kaip gydytoja prašo savo asistentės paduoti švirkštą, reples, skalpelį ar kaltą, bus blogai. To neturėtų girdėti pacientas, nes mes jį gydome, o ne rauname, pjaustome, kalame, laužome jam dantis.
Žmogus turi jaustis ramiai, nejusti skausmo, tada gydytojas gali pasireikšti kaip profesionalas. Jei reikia didesnės chirurginės intervencijos, kai būtina šalinti daug dantų, įdėti ne vieną implantą, kviečiame anesteziologą, kad būtų taikoma gili intraveninė sedacija.
Tada stengiamės per kuo trumpesnį laiką atlikti kuo daugiau darbų, nes norisi, kad žmogus gautų kuo mažiau cheminių medžiagų.
– Ar per tuos du dešimtmečius suskaičiavote, kiek gydėte pacientų?
– Ne, nesu skaičių žmogus. Man lengviau dirbti ir gyventi neskaičiuojant. Esu laimingas, kad esu reikalingas kitiems.
– Yra gydytojų, kurie mielai dirbtų su nekalbančiais pacientais.
– Man nepatiko dirbti valdiškoje gydymo įstaigoje, nes vienam pacientui skiriama vos 20 minučių. Konsultuoju pacientą tiek laiko, kiek jam to reikia. Jei matau, kad žmogus netiki mano pateikta vizija, nepradedu gydymo.
– Ar galite garantuoti pacientui, kad praėjus pusmečiui ar metams nereikės šalinti sudėtų impantų? Ar iki paskutinės dienos jis turės šiuos implantus?
– Jei visi dirba kokybiškai, ne tik medikas, bet ir dantų technikas, nebus tokio pavojaus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 implantų sistemų, bet nėra tiek daug patikimų.
Jei žmogus nori gydytis pigiau, turi imti pasaulyje menkai žinomo gamintojo implantų sistemą. Tačiau po kelerių metų šis gamintojas gali bankrutuoti ir nebegaminti implantų. Kaip tada jausis žmogus, kurio burnoje jau sudėta ši sistema?
– Kodėl sakoma, kad burna – vartai į žmogaus organizmą?
– Dažnai žmonės kreipiasi pagalbos, kai trūksta priekinio danties, pamiršdami, kad jie turi dar ir krūminių dantų. Pastarieji neretai būna sudilę, sugedę, netinkamai protezuoti. Kai trūksta krūminių dantų, visas krūvis tenka priekiniams. Mes stengiamės įvertinti visą kramtymo sistemą. Toks požiūris ateina su patirtimi.
Nėra gerai, kai žmogus nori, kad jam implantuotų tik vieną dantį, bet nesupranta, kad reikia gydyti visą burną.
Niekada nepradedame implantacijos operacijos, jei burnos ertmėje yra uždegimas. Žmogaus burna – tai vartai į organizmą.
Prieš rimtesnes operacijas patarčiau pirmiausia apsilankyti pas odontologą.
Tai – pirmas darbas ruošiantis operacijai, nes iš burnos infekcija per kraują gali išplisti po visą organizmą.
– Kokių klausimų dažniausiai pateikia pacientai?
– Nėra tipiškų klausimų. Džiaugiuosi, kai pacientai atvyksta apie mus sužinoję iš savo draugų ar artimųjų. Mūsų klinikoje gydymas trunka maždaug kelerius metus. Vėliau pacientai atvyksta tik profilaktiškai pasitikrinti.
Jie ramūs, kad atostogaujant ar išvykus į kelionę nebus bėdos. Yra žmonių, kurie pas mus atvyksta tik tada, kai pradeda skaudėti dantį. Tokią pagalbą vadinu laužo gesinimu. Tai – pirmosios pagalbos prašytojai. Ilgainiui ir jie supranta, kad būtina profilaktika, apsauganti nuo įvairių dantų ligų.
Kūgio jungtis naudojama ne tik lėktuvuose
„Kuo „Ankylos“ implantų sistema unikali? Tai – sandari jungtis, nėra nė menkiausio tarpelio, kur galėtų įsimesti infekcija. Ši sistema buvo sukurta prieš 26–27 metus. Daugelį metų ji turėjo patentą, todėl nė vienas gamintojas negalėjo jos kopijuoti. Esmė – implantas su protezuojamąja dalimi jungiasi kūgio forma“, – sakė D.Počebutas.
Pasaulinį pripažinimą pelniusios vokiškos „Dentsply Implants“ implantų sistemos „Ankylos“ ir „Xive“ prieš patekdamos į rinką buvo išbandytos per ilgalaikius klinikinius tyrimus, o vėliau patikrintos ir per ilgametę klinikinę praktiką.
„Dentsply Implants“ įmonė odontologijos srityje dirba daugiau nei 110, o implantologijoje specializuojasi daugiau nei 40 metų. Implantai gaminami tik Vokietijoje, visą gamybos grandinę kontroliuoja ypač griežti kokybės standartai. Ne veltui jų kokybė patvirtinta kaip „Premium“ klasės implantų.
Visame pasaulyje šių vokiškų implantų įsriegta jau daugiau nei 7 milijonai, o ilgametė klinikinė patirtis ir daugiau nei tūkstantis atliktų klinikinių tyrimų patvirtina: dantų implantai „Dentsply Implants“ garantuoja gydymo sėkmę ir ilgalaikius rezultatus.
Išskirtinis šių implantų privalumas – kaulo ir minkštųjų audinių apie implantą išsaugojimas. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad sustabdytas audinių nykimas, vykstantis pašalinus dantis, – pagrindiniai sėkmės ir kokybiško gydymo rodikliai, užtikrinantys ilgalaikę estetiką ir visavertę funkciją.
Šių implantų sriegimo technologija ir jų paviršiaus padengimo specifika nulemia tai, kad kaulas patikimai apauga implantą, o tai užkerta kelią kaulo nykimui ir bakterijų, sukeliančių uždegimą, dauginimuisi.
Implantai „Dentsply Implants“ turi ir kitą pranašumą: jie yra ypač stabilūs. Ideali jungtis tarp implanto ir protezo atramos apsaugo implantą nuo mechaninio kramtymo jėgų poveikio. Nėra jokios trinties, mikrojudesių, nėra diskomforto pacientui, nėra jokios traumos aplinkiniams audiniams, užkertamas kelias periodonto problemoms ateityje.
Iš gryno chirurginio titano pagaminti implantai „Dentsply Implants“, turintys unikalų kaulo atsikūrimo ir formavimosi procesą skatinantį paviršių, užtikrina efektyvų ir greitą implanto prigijimą, sutrumpėja gydymosi laikas pacientams.
„Dentsply Implants“ sistemų asortimente – skirtingo pločio ir ilgio implantai, kad gydytojas odontologas savo pacientui galėtų parinkti tinkamiausią ir saugiausią. Yra galimybių taikyti momentinį implantavimą – kai viskas atliekama vieno vizito metu. Sukurta „SmartFix“ metodika, leidžianti atkurti visus vieno žandikaulio dantis ant keturių implantų.
Tai ypač svarbu pacientams, praradusiems visus dantis.
Gydytojai odontologai ir jų pacientai gali jaustis saugūs ir užtikrinti. „Dentsply Implants“ implantams suteikiama viso gyvenimo garantija (garantija taikoma dantų implantams).
