Tokiu būdu organizacija „Gyvastis“ simboliškai pagerbė visus, kurių paaukoti organai prikėlė naujam gyvenimui tūkstančius pacientų. Tačiau prieš 45 metus be Maskvos palaiminimo toks gydymo metodas buvo neįmanomas.
Per daugiau nei 40 metų Lietuvoje buvo 297 gyvieji donorai, dovanoję vieną inkstą ar dalį kepenų šeimos nariams, ir 1056 mirę donorai.
Kartu su žvakučių akcija Valdovų rūmuose buvo apžvelgta transplantacijų istorija Lietuvoje. Pirmoje transplantacijoje dalyvavę medikai buvo pagerbti premjero Algirdo Butkevičiaus padėkomis.
Valdovų rūmuose įvykęs Padėkos renginys buvo skirtas prieš 45 metus šalyje atliktai pirmajai donoro inksto persodinimo operacijai. Šį įvykį prisiminė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų medikai, pacientai ir jų šeimos artimieji, suvažiavę iš visos Lietuvos.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė dėkojo asociacijos „Gyvastis“ prezidentei Ugnei Šakūnienei – už aktyvią veiklą, už nuolat varstomas politikų duris, už tai, kad donorystės tema yra nuolat primenama visoms institucijoms.
Padėka įteikta ir Nacionaliniam transplantacijos biurui – už nuolatinį organų donorystės propagavimą.
Iškilmingą renginį vedė scenaristas Aidas Puklevičius ir menininkė Nomeda Marčėnaitė. Menininkės sukurta simbolinė sparnuota širdis buvo įteikta Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Nefrologijos centrams.
Donorystės idėjai pritaria vis daugiau žmonių
Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė Rasa Pekarskienė teigė, kad tokiu būdu paminėti prie donorystės idėjos šalyje prisijungę žmonės daug nuveikė, kad visuomenė kur kas palankiau vertintų transplantaciją kaip sėkmingą gydymo metodą.
„Ne vienas pacientas, kuriam atlikta tranpslantacija, per Vėlines uždega žvakę ir pasimeldžia už tą žmogų, kuris išgelbėjo jo gyvybę.
Bendrystės jausmui išreikšti mes taip pat uždegėme žvakes – ne tik žilagalviai profesoriai, kurie prieš 45 metus atlikto pirmą inksto persodinimo operaciją, bet ir jų mokiniai bei išgelbėti pacientai“, – pasakojo R.Pekarskienė.
Transplantacijų ateitis Lietuvoje priklauso ne tik nuo medikų, bet ir nuo visuomenės. Šį darbą koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras. Vis daugiau žmonių šalyje pritarė šiai idėjai.
„Prieš dešimt metų įsigijęs Donoro kortelę žmogus vengdavo apie tai prisipažinti, nes buvo kur kas daugiau skeptikų nei dabar.
Šiuo metu turime kur kas daugiau žinių apie donorystę. Sėkmės istorijos, kuriomis dalinasi pacientai, vis daugiau įtikina žmonių, kad transplantacija reikalinga“, – sakė R.Pekarskienė.
Operacijoje dalyvavo net 29 medikai
Nuo transplantacijos eros pradžios Lietuvoje praėjo daugiau nei 45 metai. 1970 metų vasario 18-ąją mūsų šalyje buvo atlikta pirmoji inksto persodinimo operacija.
Pirmajai Vilniuje atliktai inksto persodinimo operacijai vadovavo profesorius Algimantas Marcinkevičius, joje dalyvavo profesorius Balys Dainys, kardiochirurgas profesorius Giedrius Uždavinys, kraujagyslių chirurgas profesorius Vytautas Triponis.
Persodinant inkstą dalyvavo 29 žmonių brigada, kiekvienas jų – netgi slaugytojos, sanitarės – žinojo, kur turi stovėti ir ką daryti.
Profesorius B.Dainys niekada neskaičiavo, kiek kartų persodino donoro inkstą pacientams. Tokių operacijų jis atliko ne vieną šimtą, bet labiausiai įstrigo į atmintį pirmoji operacija, nes jai buvo ilgiausiai ruoštasi.
Maždaug 2,5 valandos trukusią operaciją prisiminęs profesorius B.Dainys tikino, kad vilniečiai medikai buvo pasiruošę gerokai anksčiau persodinti donoro inkstą. Tačiau Maskva vis delsė duoti tokį leidimą mūsų medikams.
„Jau 1968 metais buvome pasiruošę tokiam darbui, bet laukėme pritarimo iš Maskvos. Buvome atlikę daug operacijų su eksperimentiniais gyvūnais. Iki smulkmenos buvo apgalvotas kiekvienas veiksmas. Nebuvo jokio blaškymosi“, – pasakojo B.Dainys.
Inksto donoru buvo tapusi mirusi moteris, o pacientas buvo jaunas vyras. Nors inksto persodinimo operacija buvo sėkminga, tačiau pacientas išgyveno pusantro mėnesio.
Transplantacija – ekonomiškai efektyvi medicinos sritis
Net tris dešimtmečius Vilniuje buvo vienintelis organų transplantacijos centras Lietuvoje. 2000 m. gegužės 5 dieną pirmoji inksto transplantacija atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.
2014 metų liepą Kaune atlikta pirmoji inksto transplantacija iš gyvo donoro, iki to laiko nuo 1974 metų balandžio 25-osios gyvosios transplantacijos operacijos buvo atliekamos tik Vilniuje, Santariškių klinikose.
Inkstų transplantacija – viena iš trijų pakaitinės inkstų terapijos rūšių po hemodializės ir peritoninės dializės.
Pacientai, kuriems diagnozuotas inkstų funkcijos nepakankamumas ir yra indikacijų pradėti pakaitinę inkstų terapiją, gali būti įtraukiami į recipientų, laukiančių inkstų transplantacijos, sąrašą.
