„Norėčiau žinoti, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje, ir drauge perspėti kitus žmones saugotis panašių pavojų“, – vartydama rankose skolų išieškojimu užsiimančios bendrovės raginimus atsiskaityti, kalbėjo Albinos Dūdonytės dukra, Kauno klinikų gydytoja kardiologė Regina Jonkaitienė.
Medikė jau susitaikė su mintimi, kad gali tekti sumokėti tariamą mamos skolą, tačiau nežino, ar maisto papildų tiekėjai liausis neprašomi siųsti savo produkciją.
„Mama labai jautriai sureagavo į raginimus sumokėti skolą, smarkiai susijaudino ir atsidūrė ligoninėje“, – pasakojo daugybę metų motiną globojanti R.Jonkaitienė. Dabar senolei – 89-eri.
Įvairių maisto papildų ir preparatų bandyta įsiūlyti net Kauno klinikų medikams.
Siuntinį rado pašto dėžutėje
A.Dūdonytė kieto kartono voką, kuriame buvo įdėti trys paketai su maisto papildo „Nordic Blueberry+“ tabletėmis, savo pašto dėžutėje aptiko dar 2013 metų lapkritį. Kaunietę labai nustebino siuntinys, kurio ji nebuvo užsakiusi ir nieko apie tokius papildus išvis negirdėjusi.
Ant voko nurodyta, kad siuntėjas – bendrovė „DirectMarketing OU“ ir jos buveinės adresas Vilniuje.
„Mamą daugybę metų kankina įvairios ligos, tačiau ji yra puikios nuovokos, viską gerai prisimena ir lig šiol viena gyvena savo namuose. Netikėti ja neturiu jokios priežasties“, – pasakojo senolės dukra R.Jonkaitienė. Jai motina iškart ir pranešė apie keistą siuntinį.
Medikė net nežinojo, kaip elgtis su gautais papildais, todėl užsuko į netoliese esančią policijos nuovadą.
„Kaip aš galiu žinoti, kas yra tose pakuotėse. Gal kažkas siuntė kvaišalus?“ – svarstė R.Jonkaitienė.
Pareigūnai paklausė, ar prekės buvo užsakytos, ar gavėjas pasirašė jų įteikimo metu.
Išgirdę neigiamą atsakymą, tiesiog pasiūlė mesti paketą į šiukšlių dėžę.
Priminė apie atsiskaitymą
Kaunietė gautų papildų neišmetė, o netrukus A.Dūdonytei telefonu paskambinusi moteris priminė, kad už siuntinį reikia sumokėti beveik 200 litų (58 eurus).
Senolė pakartojo jokių papildų neužsakiusi, mat visada dėl gydymo ar vaistų konsultuojasi su gydytoja dirbančia dukra.
Tuomet R.Jonkaitienė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), papasakojo apie susiklosčiusią padėtį ir paprašė patarimo. Tarnybos darbuotojas pranešė neva gauta ir daugiau skundų dėl šios bendrovės veiklos.
„Tarnybos atstovas patarė perspėti telefonu skambinančius ir pinigų reikalaujančius žmones, kad jiems teks aiškintis vartotojų teisių gynėjams“, – prieš dvejus metus vykusį pokalbį prisiminė R.Jonkaitienė. Jos motina taip ir padarė.
Išdygo skolų išieškotojai
A.Dūdonytė ir jos artimieji buvo jau užmiršę šią nemalonią istoriją, tačiau prieš porą savaičių pensininkė gavo skolų išieškojimu užsiimančios bendrovės raginimą sumokėti už 2013-aisiais gautus maisto papildus.
Bendrovės „Lindorff“ atsiųstame laiške pranešama, kad skola išieškoma įmonės „DirectMarketing OU“ pavedimu, o bendra skola su išieškojimo išlaidomis padidėjo iki 65 eurų.
Nei skolų išieškotojai, nei maisto papildų siuntėjai su R.Jonkaitiene net nesileido į kalbas apie konfliktinę situaciją. Atsisakymą paaiškinti aplinkybes jie motyvavo tuo, kad moteris neturi įgaliojimo tvarkyti motinos finansinius reikalus. Dabar medikė baigia tvarkyti formalumus dėl tokio įgaliojimo gavimo.
Pati A.Dūdonytė negali aiškintis visų istorijos ypatumų dėl silpnos sveikatos. Gavusi laišką dėl skolos, kaunietė smarkiai susijaudino, ji paguldyta į ligoninę.
R.Jonkaitienė sako jau susitaikiusi su mintimi, kad teks sumokėti prašomą pinigų sumą, tačiau nenumano, kaip apsisaugoti nuo tokių siuntų ateityje.
„Galbūt jie mamai atsiųs dar vieną preparatų siuntą ir reikalaus sumokėti. Pradedu galvoti, kad sąmoningai taikomasi į vyresnio amžiaus žmones, kuriems be aplinkinių pagalbos kyla sunkumų sužinoti savo teises ir galimybes“, – svarstė R.Jonkaitienė.
Gydytoja tikino nenorinti aptarinėti siūlomų preparatų poveikio sveikatai ir naudos žmogui, tačiau ją glumina pats gaminio platinimo būdas.
Mėgino įbrukti žuvų taukų
Bandymus keistais būdais įbrukti žmogui prekę šiemet vasarą teko atremti ir kitam Kauno klinikų kardiologui, profesoriui Donatui Vasiliauskui. Jis namų pašto dėžutėje birželio mėnesį aptiko žuvų taukų kapsulių siuntą. Jų esą vienam žmogui turėjo užtekti dviem mėnesiams.
„Siuntėjai netrukus paskambino, paprašė sumokėti už prekes ir dar pridūrė, kad gaminį siūlo pusvelčiui“, – pasakojo žinomas medikas.
D.Vasiliauskas mokėti atsisakė ir dar perspėjo skambinusią moterį, kad kreipsis į policiją, jeigu nesiliaus turto prievartavimas. Papasakojęs šią istoriją kolegoms, kaunietis sužinojo, kad šiemet birželio ir liepos mėnesiais jie taip pat paštu yra gavę žuvų taukų kapsulių ir sulaukę raginimų sumokėti.
„Tai naujas pasipelnymo būdas ir žmonių mulkinimas“, – rėžė profesorius.
Jam abejonių sukėlė ir pats produktas, mat ant pakuotės pasigedo informacijos, kur kapsulės pagamintos.
„Gal kažkas pakaunėje pagamino kažkokį niekalą ir mėgina parduoti?“ – svarstė profesorius D.Vasiliauskas.
Kaip atrodo agresyvi veikla?
VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė pranešė, kad tarnyba yra gavusi vartotojų nusiskundimų dėl bendrovės „DirectMarketing OU“ veiklos.
Ši bendrovė yra registruota Estijoje, todėl dėl galimai nesąžiningos šios bendrovės veiklos pranešta Estijos vartotojų gynimo institucijoms.
Pasak M.Deimantės, vartotojai pirmiausia turėtų kreiptis į bendrovę ir nurodyti, kad pageidauja nutraukti siuntų prenumeratą. Nepavykus susitarti, vartotojai turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
„Vartotojai turėtų būti atidesni ir užsakydami siuntinius (telefonu ar kitu būdu) nemokamai ir įsitikinti, ar užsakomas tik vienas nemokamas pavyzdys, ar užsakoma prenumerata ir kaip vartotojas galės jos atsisakyti.
Tyrinėjant gautus vartotojų skundus susidaro įspūdis, kad išgirdę pasiūlymą daiktą išbandyti nemokamai, vartotojai neįsigilina į kitas nurodytas sąlygas“, – kalbėjo VVTAT atstovė. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas skelbia, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.
Šiame įstatyme taip pat numatyta, jog daroma prielaida, kad komercinė veikla yra agresyvi, jeigu ji pasireiškia kaip reikalavimas nedelsiant sumokėti už komercinės veiklos subjekto pateiktus produktus, taip pat atidėto mokėjimo reikalavimas arba reikalavimas tokius produktus grąžinti ar saugoti, kai vartotojas jų neužsakė.
Viešai neaptarinėja
Remigijus Dinda
Bendrovės „DirectMarketing OU“ padalinio Lietuvoje vadovas“
„Įmonė laikosi taisyklės nekomentuoti santykių su klientais ir kylančius nesutarimus sprendžia tiesiogiai su jais.
Minėtas konfliktas su kliente iš Kauno jau išspręstas jos naudai.“
Vartotojas visada būna teisus
Miglė Akulevičienė
Europos vartotojų centro Europos Sąjungos teisės specialistė
„Panašūs vartotojų skundai centro specialistams pasipylė maždaug prieš trejus metus. Gyventojai skundžiasi, kad negali grąžinti atsiųstų prekių, nurodytais bendrovių telefonais niekas neatsiliepia.
Vien šiais metais dėl bendrovės „DirectMarketing OU“ veiklos esame gavę daugiau kaip 20 skundų.
Paprastai pirmasis pardavėjo ir pirkėjo kontaktas įvyksta kalbant telefonu. Iš pradžių siūloma prekę išbandyti nemokamai, o jau vėliau suteikiama galimybė ją įsigyti ar atsisakyti.
Dažniausiai vartotojai gerai neišstudijuoja sutarties sąlygų ir nepastebi sąlygos, kad norėdamas nutraukti sutartį vartotojas per 30 dienų savo valią turi išreikšti raštu. Toks punktas dažnai užrašomas pačiomis mažiausiomis raidėmis, ir jį sunku aptikti net nepriekaištingu regėjimu galinčiam pasigirti žmogui.
Kartais gyventojai savo skunduose nurodo, kad prekių išvis neužsakinėjo, tačiau jos atkeliavo paštu, o siuntėjas reikalauja sumokėti.
Galimai nukentėję vartotojai turėtų centro darbuotojams pateikti visus turimus dokumentus, paaiškinimus ir aplinkybes. Paprastai tokie konfliktai sprendžiami vartotojų naudai.
Per metus centras gauna apie 250 vartotojų skundų ir daugiau kaip 800 paklausimų. Dažniausiai skundžiamasi dėl elektroninės prekybos bei oro keleivių teisių.
Panašūs centrai veikia visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje ir Islandijoje.“
