Dažnai yra taikomas priverstinis psichikos ligų gydymas. Palatos be rankenų ir vos ne nuolatinis ligonio slopinimas vaistais. Tai – nuo sovietmečio užsilikęs psichiatrinės pagalbos įvaizdis, kurį sugriauti nėra lengva. Psichikos ligos – ypač įdomi, bet mitų vis dar gaubiama medicinos sritis.
Ką daryti, kad psichikos ligų užklupti žmonės nesigėdytų savo negalios ir laiku kreiptųsi pagalbos? Anot psichiatrų, reikia išsklaidyti išankstines visuomenėje vyraujančias nuostatas.
Tai stengiasi daryti ir Psichikos sveikatos vadybos asociacija, ir nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos iniciatyva“.
„Reikėjo parodyti žmonėms, kas vyksta už tų durų, kur teikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, kiek daug įvairiausių gydymo metodikų taikoma paskyrus kompleksinį gydymą.
Be jau įprasto gydymo vaistais, ligoniai gauna psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, dalyvauja meno, muzikos, šviesos, šokio, judesio, užimtumo terapijų kursuose bei seminaruose, gauna visą reikiamą socialinę ir kitokią pagalbą.
Labai svarbu laiku pasirūpinti ir savo, ir artimųjų psichikos sveikata“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Virginija Adomaitienė.
Pavyzdžiui, Kaune su bendraminčiais ji pati organizavo renginį „Kaunas – gerų emocijų miestas“.
„Jame nebuvo niūrių kalbų apie savižudybes, šizofreniją, psichikos negalią ar smurtą. Priešingai, stengėmės dalytis geromis emocijomis. Surengėme žmonių, besigydančių pirminėse ambulatorinėse psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, dailės darbų parodą. Taip pat kalbėjome apie tai, kad jausmus geriausia išreikšti meno kūriniuose“, – kalbėjo V.Adomaitienė.
Psichiatrų teigimu, tinkamai gydant dauguma psichikos sutrikimų turinčių žmonių gali pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos į psichiatrus, tuo anksčiau nustatoma liga ir tuo sėkmingiau ji gydoma.
Mitų apie psichiatriją dar apstu. Dažnai žmonės gėdijasi savo ligos, bijo, kad bus gydomi priverstinai. Tačiau psichiatrija per nepriklausomybės metus Lietuvoje iš esmės pasikeitė.
Lietuvoje nuo 1995 metų galiojantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas gina pacientų teises, garantuoja teisę pasirinkti mediką, gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros rūšį, jos apimtį, galimybę atsisakyti gydymo.
Svarbu ir tai, kad psichiatrijoje, kaip ir teikiant kitas medicinos paslaugas, užtikrinamas ligonių konfidencialumas.
Anot V.Adomaitienės, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai ir 2007 metais Seimo patvirtinta Psichikos sveikatos strategija paklojo pamatus ir psichikos sveikatos paslaugų reformai.
Strateginiuose dokumentuose buvo aiškiai įvardyta, kad šios srities paslaugos kiek įmanoma daugiau turi būti teikiamos ambulatoriškai ir kompleksiškai, o su pacientais ir jų šeimomis turi dirbti specialistų komanda.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 107 ambulatorinių psichikos sveikatos centrų tinklas. „Psichiatrijos paslaugos teikiamos arti žmonių gyvenamosios vietos. Jos tapo ir kokybiškos, ir saugios, ir veiksmingos. Iš esmės keitėsi ir šių centrų aplinka – tiek profesinė, tiek socialinė“, – kalbėjo V.Adomaitienė.
„Mitas, kad psichikos ligos gydomos tik vaistais. Jie skiriami, kai to būtinai reikia. Vis dėlto dažnai apsieinama ir be jų arba ne tik su jais, nes žmonėms teikiama kitokia pagalba.
Tiek ambulatoriniuose centruose, tiek dienos ir paros stacionaruose teikiama individuali, grupinė bei šeimos psichoterapija, socialinės konsultacijos.
Šiuo metu neįsivaizduojame psichiatrijos įstaigos be įvairių rūšių meno, muzikos, daugybės kitų užimtumo, judesio, relaksacijos, pacientų savitarpio pagalbos kursų ar seminarų, šviesos terapijos, kartu su pacientais organizuojamų parodų, mugių, švenčių, ekskursijų.
Ir tai tik dalis paslaugų, teikiamų psichiatrijos gydymo įstaigose.
Be to, prireikus pagalbos kreipiamasi į įvairių kitų ligų specialistus“, – kalbėjo V.Adomaitienė.
Viena solidžiausių sistemos naujovių – 27 psichiatrijos dienos stacionarai. Juose dirbančių medikų ir kitų specialistų pagalbos prireikia, kai liga paūmėja, bet gydyti ligoninėje dar nėra būtinybės.
Į dienos stacionarus pacientus siunčia ir pirminiai psichikos sveikatos centrai, ir psichiatrijos ligoninės. Tai ypač paranki pagalba, nes žmogus nenutolsta nuo namų.
Jis dieną gauna gydymą dienos stacionare, o vakare po gydymo, socialinės terapijos ir reabilitacijos procedūrų grįžta pas artimuosius.
Be to, šiais metais pradėtos teikti ambulatorinės ir stacionarios psichosocialinės reabilitacijos paslaugos.
„Smarkiai atsiplėšėme nuo kitų Rytų valstybių. Ir jau patys konsultuojame tokių šalių kaip Kazachstanas, Armėnija, Gruzija medikus, kaip pertvarkyti psichikos sveikatos sistemą“, – sakė V.Adomaitienė.
Kartais dėl vienų ar kitų sprendimų su Lietuvos medikais jau tariasi ir Vakarų valstybių atstovai.
„Tai nereiškia, kad viskas jau pasiekta. Iššūkių – į valias. Tačiau jeigu geranoriškai bendradarbiausime su kitomis žinybomis, pacientų organizacijomis, o svarbiausia – tarpusavyje, geriau ir greičiau užkamšysime sistemos spragas“, – įsitikinusi V.Adomaitienė.
