Tokios sveikatos stiprinimo gairės turėtų būti pradėtos įgyvendinti 2016 metais. Jauniems tėvams, norintiems, kad jų vaikai lankytų darželį, taip pat reikės pateikti gydytojo pažymą, ar vaikai buvo paskiepyti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės.
Kokių dar gali tikėtis naujienų ir staigmenų įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys Lietuvos gyventojai?
Kada pagaliau galėsime protezuoti dantis? Šį klausimą sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei galėtų užduoti 135 tūkstančiai žmonių, laukiančių eilėje dėl dantų protezavimo. Nors eilės nemažėja, bet kitais metais šiam tikslui bus skiriama kur kas daugiau lėšų.
Kokios naujovės 2016 metais laukia pacientų gydymo įstaigose? Bus daugiau pinigų, todėl bus didinamas prioritetinių krypčių finansavimas.
Pagrindinis dėmesys – šeimos medicinai
Sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai kitais metais palies kiekvieną žmogų ir jo šeimą. Kadangi medicinos paslaugų kokybė priklauso nuo finansavimo, 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas sieks 1,4 mlrd. eurų ir bus 4,1 proc. didesnis nei 2015 metų PSDF biudžetas.
Didžiausią dalį – apie 70 proc. lėšų ( maždaug 1 mlrd. eurų) atiteks asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti.
2016 metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas šeimos medicinai, nes tokia praktika taikoma daugelyje valstybių. Lietuvoje taip pat bus toliau taikomos naujos paslaugas ir didinamas jų finansavimas.
„Bus pradėta mokėti už gerų darbų rezultatą , pavyzdžiui, už storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymą“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Taip pat planuojama paskatinti gydymo įstaigas už rizikos asmenų, kuriems priklauso vyresni nei 66 metų asmenys, taip pat sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis žmonės bei nėščiosios, skiepijimą nuo gripo.
Skatinant racionalų antibiotikų vartojimą Lietuvoje, bus mokama ir už naujas paslaugas, pavyzdžiui, streptokoko antigeno nustatymą 2-7 metų vaikams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Tokiu būdu ketinama apriboti ne tik antibiotikų vartojimą mažamečiams, bet ir sumažinti šiems vaistams atsparių bakterijų pavojų. Iki šiol Lietuva šiuo požiūriu turi prastą įvaizdį Europoje.
Šalyje bus įdiegti nauji psichologų etatai, tai padės gerinti ambulatorinės psichikos sveikatos paslaugas.
Taip pat ketinama išplėsti gydytojų specialistų teikiamų konsultacijų turinį ir mažintų jų skaičių. Siekiama, kad pacientas būtų išsamiai ištirtas vienos konsultacijos metu ir dėl atskirų tyrimų, pavyzdžiui, ultragarso tyrimo, jam nereikėtų lankytis dar pas kelis gydytojus specialistus.
Nuo 2016 metų taikoma dar viena naujovė – ketinama mokėti už naujas konsultacijas, pavyzdžiui, sporto medicinos gydytojo, vaikų odontologo išplėstinę konsultaciją. Pacientai, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, galės ne tik gauti gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultaciją, bet ir mokysis tam tikrų įgūdžių. Tokia nauja paslauga yra labai svarbi, nes širdies nepakankamumas kartu su vainikinių kraujagyslių sutrikimais sudaro pagrindinę priežastį, dėl kurios miršta didžioji dalis Lietuvos žmonių.
Taip pat planuojama įdiegti oftalmologo dienos stacionaro paslaugas.
Viena pagrindinių užduočių modernizuojant ligoninių veiklą – daryti viską, kad pacientai išvengtų guldymo į ligoninę, jei tai nėra būtina. Pavyzdžiui, gydymąsi ligoninėje galėtų pakeisti gydymas ambulatoriškai, dienos stacionaras ar dienos chirurgija.
Tokiu būdu ne tik taupomas paciento laikas, mažėja gydymo išlaidos, bet ir išvengiama tam tikros rizikos, susijusios su hospitalinėmis infekcijomis.
Bus labiau prieinami nauji vaistai
Dar viena svarbi kryptis, susijusi su biudžeto išlaidomis, – tai vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Kitais metais šiam tikslui iš PSDF bus skiriama apie 268 mln. eurų (19 proc.).
Vien inovatyviems vaistams planuoja skirti 13 mln. eurų, o tai yra 7,2 mln. eurų daugiau nei 2015 metais.
Iš 42 naujų pavadinimų inovatyvių vaistų net 11 bus skirta gydyti onkologinėms ligoms.
Vyriausybei jau pateiktas projektas dėl naujų vaistų kainodaros tobulinimo, todėl tikimasi, kad kitais metais šalyje atpigs generiniai vaistai ir tie vaistai, kurių patento apsauga jau pasibaigusi.
Vyksta derybos ir su monopolinių vaistų gamintojais dėl vaistinių preparatų kainų mažinimo. Tokiu būdu siekiama, kad už tas pačias lėšas būtų galima įsigyti naujų medikamentų.
Geros žinios sulauks ir 135 tūkstančiai pacientų, laukiantys eilėje dėl dantų protezavimo.
Beveik 75,5 mln. eurų ( tai daugiau nei 10 proc. nei 2015 m.) bus skiriama įvairioms prevencinėms programoms, transplantacijos paslaugoms, dantų protezavimui.
Tęsis ir kova su priklausomybe nuo alkoholio
Nuo kitų metų Lietuvoje įsteigiamas Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. Fondo tarybą sudarys 11 narių, šis fonas vykdys įvairius prevencinius projektus, socialinę reklamą, taip pat mokslinius tyrimus. Šio fondo vienas tikslų – kovoti su alkoholinių gėrimų vartojimu. Fondui sudaryti skiriama 0,5 proc. 2014 metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus.
Pirminiais duomenimis, šalyje yra apie 50 tūkstančių žmonių, priklausomų nuo alkoholio vartojimo.
„ Yra labai daug norinčiųjų gydytis nuo priklausomybės, bet trūksta lėšų. Mūsų tikslas racionaliai naudoti naujo fondo lėšas ir padėti tiems, kurie serga priklausomybės liga“, – sakė ministrė R.Šalaševičiūtė.
Neskiepyti vaikai gali likti be darželio
Jaunų tėvų kitais metais laukia taip pat staigmenos.
Kitą savaitę šalyje įsigalioja buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymas, kuriuo papildyta higienos norma, numatanti tai, kad neskiepyti vaikai gal būti nepriimami į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Tai liečia tiek privačias, tiek valstybines įstaigas.
Ministrė R.Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad neskiepyti vaikais nebus „išprašyti“ iš lankomo darželio. Vaikui atėjus į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jo tėvai turės pateikti sveikatos pažymėjimą. Jeigu bus nurodyta, kad vaikas nėra paskiepytas nuo poliomielito, tymų ir raudonukės, jis galės būti nepriimtas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Bus skiepijamos vienuolikametės mergaitės
Nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos įsigalios nuostata dėl skiepijimų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Bus skiepijamos vienuolikametės mergaitės. Nuo ŽPV bus galima pasiskiepyti visose medicinos įstaigose, kurios teikia vakcinavimo paslaugas.
„Šie skiepai nėra pigūs, bet jau 26 Europos šalyse skiepijamos mergaitės nuo žmogaus papilomos viruso. Tai, kad Lietuva išgali mokėti už šiuos skiepus, yra didelis pasiekimas“, – sakė ministrė.
Specialistai primena, kas skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio prasminga beveik visoms moterims. Maždaug pusė moterų, kurios nustatytas gimdos kaklelio vėžys, yra jaunos, darbingo ir produktyvaus amžiaus ( 35-55 metų). Daugelis jų užsikrėtė vėžį sukeliančiu ŽPV dar paauglystėje.
Vaikams – mažiau saldžių gėrimų
Nuo 2016 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja tvarka dėl vaikų maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose.
Šis aprašas jau buvo apskųstas, nors jo tikslas – gerinti vaikų mitybą.
Remiantis ES ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis mažinti vaikų nutukimą ir cukrinio diabeto paplitimą, Lietuvoje yra ribojamas pridedamo į gėrimus cukraus kiekis – iki 5 gramų 100 mililitrų.
Vaikų ugdymo įstaigose taip pat bus draudžiami kai kurie maisto produktai, kurių sudėtyje yra kancerogeninių transriebalų, pavyzdžiui, iš dalies hidrintų riebalų, kurie dedami į kai kurių rūšių sausainius, kepinius, užkandžius, šaldytas picas.
