Kas sumokės už priverstinį alkoholikų gydymą?

Jei negydysime alkoholizmo, Lietuva vis labiau degraduos. Tuo įsitikinęs Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas Valentinas Mačiulis.

Svarbiausias uždavinys valstybei – suvaldyti girtavimą.<br>123rf nuotr.
Svarbiausias uždavinys valstybei – suvaldyti girtavimą.<br>123rf nuotr.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo V.Mačiulio manymu, priverstinis gydymas nuo alkoholizmo būtų veiksmingas.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo V.Mačiulio manymu, priverstinis gydymas nuo alkoholizmo būtų veiksmingas.
Daugiau nuotraukų (2)

Danutė Jonušienė („Lietuvos rytas“)

Jan 12, 2016, 9:37 AM, atnaujinta Jun 11, 2017, 9:09 AM

Šalyje girtauja apie 700 tūkst. žmonių. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas jau nustatė, kad pagalbos reikėtų 150 tūkstančių žmonių, o ne 50 tūkstančių, kaip manyta iki šiol.

Kad žmogus susirgtų alkoholizmu, turi būti susiformavę tam tikri įpročiai. 16,8 litro gryno alkoholio – toks kiekis per metus tenka kiekvienam Lietuvos gyventojui, kitaip sakant – po 200 gramų stipriųjų gėrimų kasdien.

– Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė įstatymo pataisas, kuriose numatytas priverstinis gydymas. Ar jos padėtų sumažinti skaičių žmonių, kurie yra priklausomi nuo alkoholio? Ar tai nebūtų žingsnis atgal? – paklausėme V.Mačiulio.

– Apie tai, kas mūsų laukia, kalbėta ir anksčiau. Dar 1994 metais kreipiausi į prezidentą, Seimo narius, įspėdamas, kad mūsų visuomenė degraduoja. Tuo metu alkoholinių psichozių skaičius buvo padidėjęs 4 kartus.

Jei lyginsime su nepriklausomybės atkūrimo pradžia, dabar tokių psichozių skaičius šoktelėjo 10 kartų. Tai atsitiko per ketvirtį amžiaus.

Sovietinis laikotarpis pasižymėjo tuo, kad žmonės ėmė gerti kur kas daugiau nei prieškario Lietuvoje. Tačiau tokio girtavimo, koks yra dabar, tuo metu irgi nebuvo.

Dėl alkoholizmo pasidarė nevaldomos įvairios socialinės situacijos – vaikai skandinami šulinyje, vyras kelia ranką prieš savo moterį ar peiliu subado kaimynes.

Teismo medicinos ekspertas Alvydas Benošis tvirtino, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo vien dėl girtavimo praradome 78 tūkstančius žmonių.

– Kuo naudingos siūlomos įstatymo pataisos?

– Jos neprieštarauja dabartiniams teisės aktams. Būtina suprasti, kas yra hospitalizavimas, kokios gali būti jo rūšys. Svarbu išsiaiškinti, kas yra priverstinis gydymas, kai dėl psichikos ligos taikomos priverstinės medicinos priemonės.

Iki šiol taikome tiktai priverstinę hospitalizaciją, turėdami aiškų tikslą, nes alkoholizmu sergantis žmogus ilgai to nepripažįsta.

Tai gali trukti dešimtmečius.

Į medikų rankas jis patenka neretai tada, kai būna sutrikusi kepenų ir vidaus organų veikla, kai prarandama orientacija socialinėje veikloje.

Mes, medikai, turime nutraukti tokio žmogaus girtavimą. Tik tada, kai jis tampa blaivus, įmanoma nustatyti, kokios stadijos yra alkoholizmas, ką toliau daryti.

Ištikus alkoholinei psichozei ar sunkiai abstinencijai, toks gydymas šiuo metu įmanomas tik 20 dienų. Siūlomos įstatymo pataisos papildomai numato kriterijus, kada galima taikyti priverstinį gydymą.

Bet įstatymo dvasia nesikeičia, jo tikslas – profilaktinis, nes skirtas žmogui, kuris nesuvokia savo ligos, ir jo artimiesiems apsaugoti.

Priverstinę hospitalizaciją reikia skirti nuo priverčiamųjų medicinos priemonių, kurias numato Baudžiamasis ir Procesinis kodeksai.

Tai yra teismo sprendimu taikomos medicinos priemonės pripažintiems nepakaltinamiems ar iš dalies pakaltinamiems sutrikusios psichikos asmenims, taip pat asmenims, kurie po nusikaltimo padarymo ar bausmės paskyrimo turi psichikos sutrikimų ir dėl to negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

– Ar mokesčių mokėtojai turi mokėti už alkoholizmo gydymą?

– Jei valstybė pardavinėja alkoholį ir nevykdo jokios prevencijos, vadinasi, ji turi atsakyti ir už pasekmes. Ji turi skirti pinigų. Tačiau nebus tokio priverstinio alkoholizmo gydymo, koks sovietmečiu trukdavo metus ar daugiau.

Dažnai pasitaiko, kai prievarta paguldytas į ligoninę žmogus po kelių savaičių atsigauna ir pats prašo jį siųsti gydytis.

Tai rodo, kad priverstinė hospitalizacija nėra beprasmė.

Mes neblaivinsime girtaujančių asmenų, negalime iš ligoninės padaryti blaivyklos ar profilaktoriumo. Turės būti siuntimas, kurį pasirašys šeimos gydytojas ar psichiatras. Tai turėtų atskleisti asmens daromą socialinę žalą.

Nebus taip, kad žmona, supykusi ant vyro, galės paprašyti medikų jį gydyti nuo alkoholizmo. Turės būti įrodytas šio žmogaus pavojus savo ar aplinkinių sveikatai.

Kai kas mano, kad tokiems asmenims ligoninė yra kaip sanatorija. Taip nėra, nes vyksta intensyvus darbas. Po ilgo gėrimo maratono žmonės būna leisgyviai, suluošinti, jiems neretai būna sutrikusi kepenų ir kitų organų veikla, jie dažnai serga sunkiu plaučių uždegimu, alkoholiniu galūnių paralyžiumi, kitokiomis ligomis.

Tačiau jei nesistengsime įveikti alkoholizmo priežasčių, o kovosime tik su padariniais, bus veltui iššvaistyti pinigai. Svarbiausias uždavinys valstybei – suvaldyti girtavimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.