„Savaitės pradžioje nuvažiavau į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę vakare – maždaug apie pusę aštuonių. Žmonių buvo labai daug. Pas gydytoją patekau prieš vidurnaktį“, – pasakojo Agnė.
Tiesa, vos jai atvykus į gydymo įstaigą, ji buvo perspėta – laukti teks keturias ar net penkias valandas. Juolab, kad moteris nusprendė nekviesti greitosios, o atvažiuoti išsikvietusi taksi.
„Paklausė, kas man yra, atsakiau, jog raiščių patempimas. Trauma ne mirtina tad reikėjo palaukti. Be abejo, galėjo pas gydytoją eiti ir kitą dieną, bet norėjau pasitikrinti, ar viskas gerai, ar tai tikrai tik patempimas“, – sakė moteris.
Žmonių tuo metu ligoninėje buvo daug. Kaip tikino Agnė, daugelis atvyko dėl įvairių traumų. Suprasti tai ne buvo sunku, mat kai kurie sėdėjo dar su slidininkų aprangomis, nemažai jų šlubčiojo. Tiesa, nepasitenkinimo dėl ilgo laukimo daugelis reikšti nedrįso. „Tik vienas žmogus, akivaizdžiai išgėręs šūkavo, klausė kiek čia galima laukti“, – pasakojo Agne.
Paaiškėjo, kad tuo metu ligoninėje dirbo vos du gydytojai, tad savaime suprantama, susidarė pacientų eilės.
„Šalia manęs sėdėjo moteris, atrodė, kad su sulaužyta ranka. Sakė, jog laukia nuo 17 valandos vakaro, o tuo metu jau buvo 22 valanda. Iš karto priimami buvo tik sunkiai susižeidę, kraujuojantys žmonės. Laukti reikėjo tiems, kurie dar galėjo kentėti. Tačiau tam pasiryžo ne visi, kai kurie žmonės paprasčiausiai išvažiavo“, – pasakojo Agnė.
Laimei pati moteris iš anksto pasirūpino patemptų raiščių užšaldymu, todėl tikino per daug skausmo nejutusi. Blogiau buvo tiems, kurie apie tai nepagalvojo – jiems teko sėdėti skausmu perkreiptu veidu, nes nuskausminamųjų belaukdami negavo.
„Pati per daug nesijaudinau, nusiteikiau laukimui ir tiek. Vėliau net traumatologas pajuokavo, kad tądien matyt žmonės nusprendė išbandyti medikus mat jų sugužėjo itin gausiai“, – sakė Agnė.
Belaukdami žmonės netgi sugebėjo užsisakyti picą, nes po kelių valandų laukimo pasijuto išalkę.
Moteris prisimena ir kitą įvykį, kuomet su greitosios pagalbos automobiliu atvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir kentėdama didelius skausmus, vis tiek turėjo laukti daugiau nei valandą kol ją apžiūrės medikai.
„Nors šį kartą buvau rami, skausmo nejutau, bet likau kiek nustebinta, kodėl esant tokiems orams ir tokiam traumuotų žmonių skaičius, vis tiek dirba tie patys du gydytojai. Galbūt vertėtų pasirūpinti, kad esant tokioms aplinkybėms, specialistų gydymo įstaigoje būtų daugiau?“, – klausė Agnė.
Padėtis kontroliuojama
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Agnė Žemaitytė Ignatavičienė tikino, jog šiuo metu padėtis gydymo įstaigoje yra pilnai kontroliuojama. Esą pacientų eilių nebėra.
Kasdien į ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus traumatologus kreipiasi per šimtą pacientų, apie trečdalis jų būna patyrę traumas dėl slidumo. „Paprastai per kelias savaites po pirmojo sniego žmonės išmoksta saugotis, saugiau vaikščioti, avėti tinkamą avalynę, be to, šaligatviai būna nuvalyti, – sakė ligoninės atstovė. – Šiandien Skubiosios pagalbos skyrius dirba įprastu ritmu, tačiau staiga pasikeitus oro sąlygoms – susidarius plikšalai, esant lijundrai ar po pertraukos iškritus gausesniam sniegui -paslydusių ir dėl to susižalojusių pacientų gali padaugėti“.
Didžiausias žmonių srautas šią žiemą buvo gruodžio pabaigoje iškritus pirmajam sniegui. Tuomet į gydymo įstaigą atvykdavo tiek lengvas, tiek ir itin sudėtingas traumas patyrę žmonės. “Ankstesniais metais dėl slidumo per parą sulaukdavome ir iki 70 pacientų. Šiemet didžiausias skaičius buvo kiek per keturiasdešimt. Be abejo, kai sulaukiame 70 pacientų, dirba daugiau traumatologų nei įprastai, bet šią žiemą kol kas to nereikėjo“, – aiškino A.Žemaitytė Ignatavičienė.
