Gydytojas: kodėl žmonės vis dar tiki tauškalais?

Tėvai, neskiepijantys savo vaikų nuo poliomielito, tymų ir raudonukės, išskyrus atvejus, kai tai gali turėti neigiamą poveikį arba jie jau persirgę šiomis ligomis, turėtų būti baudžiami baudomis nuo 60 iki 115 eurų. Ar tai pagydys tėvus nuo neatsakingumo?

Profesorius V.Usonis: vieta tuščia nebūna – jei trūksta mokslinės informacijos apie skiepus, sklinda nemokslinė.<br>R.Neverbicko nuotr.
Profesorius V.Usonis: vieta tuščia nebūna – jei trūksta mokslinės informacijos apie skiepus, sklinda nemokslinė.<br>R.Neverbicko nuotr.
Profesorius V.Usonis: vieta tuščia nebūna – jei trūksta mokslinės informacijos apie skiepus, sklinda nemokslinė.<br>R.Neverbicko nuotr.
Profesorius V.Usonis: vieta tuščia nebūna – jei trūksta mokslinės informacijos apie skiepus, sklinda nemokslinė.<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Valdas Bartasevičius („Lietuvos rytas“)

Jan 27, 2016, 9:44 AM, atnaujinta Jun 10, 2017, 3:04 AM

– Kodėl savo vaikų skiepyti nenorintiems tėvams prireikė taikyti prievartos metodus? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo profesoriaus Vytauto Usonio.

– Nevadinčiau šių metodų prievarta. Tai greičiau pareiga, prievolė, pavyzdžiui, kaip važiuojant automobiliu užsisegti saugos diržą. Juk šio reikalavimo nepaisantys asmenys irgi baudžiami.

Vaikai turi teisę gyventi saugiai, o tėvų pareiga apsaugoti juos nuo pavojų. Tai numato Tarptautinė vaiko teisių konvencija ir Lietuvos vaiko teisių pagrindų įstatymas.

Seniai pasaulyje įrodyta, kad skiepai yra saugūs ir veiksmingi. Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo ligų skiepais, bet tai priklauso nuo jo tėvų valios, todėl ir reikia numatyti priemones, kad prievolė skiepyti būtų vykdoma.

– Ar vaikai privalomai turi būti skiepijami tik nuo trijų ligų?

– Taip, kalbame apie poliomielitą, tymus ir raudonukę. Šios trys ligos yra ant išnykimo slenksčio, o Pasaulio sveikatos organizacija siekia jas visai išnaikinti. Būdami tarptautinės bendruomenės nariai esame įsipareigoję, kad Lietuvoje nepasitaikys šių ligų atvejų, o tam būtinas maksimaliai didelis skiepijimo mastas.

Poliomielito židiniai liko tik dviejose pasaulio šalyse – Pakistane ir Afganistane. Bet dabar iš to regiono per Ukrainą ir Artimuosius Rytus juda pabėgėliai, kurie keliaudami į Skandinaviją gali užsukti ir į Lietuvą. Tai kelia nerimą, kad ir ypač pavojingos ligos – poliomielito – užkratas nepatektų į mūsų šalį. Apsisaugoti galima skiepijantis.

Panašiai apibūdinčiau ir kovą su tymų bei raudonukės pavojumi. Pavyzdžiui, raudonukė nėra grėsminga liga, bet jei ja apsikrėstų neturinti imuniteto nėščioji ankstyvo nėštumo stadijoje, tai keltų beveik šimtaprocentę jos kūdikio sunkaus apsigimimo riziką.

Įsivaizduokime, kad vaikų darželį lanko raudonuke apsikrėtęs vaikas, o ten dirba dar atostogų neišėjusi nėščia auklėtoja. Ar galime rizikuoti jos kūdikio sveikata?

Beje, praėjusių metų sausį Niujorko teismas priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė neskiepytiems vaikams lankyti vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas.

– Tačiau Lietuvoje atsiranda tėvų, bijančių, kad skiepai gali pakenkti jų vaikams. Gal reikėtų daugiau informacijos apie skiepijimo naudą?

– Medikams visiškai aišku, kad skiepai yra saugūs ir veiksmingi. Nuo 1993 metų atsisakėme nepakankamai patikimos kokybės buvusios Sovietų Sąjungos gamintojų vakcinų ir naudojame tik atitinkančias aukščiausius tarptautinius standartus.

Tačiau visuomenei kyla visokių abejonių, kai, tarkime, televizijos surengia diskusijas, kuriose garsiausiai kalba jokio medicinos išsilavinimo neturintys asmenys. Jie ima taukšti, kad skiepai luošina vaikus, sako, kad verčiau patikėtų savo atžalą Dievui nei farmacininkams. Ir atsiranda žmonių, kurie patiki tokiomis nesąmonėmis.

Žinoma, reikėtų daugiau šviesti visuomenę. Pirmiausia rūpinomės skiepijimo finansavimu, o žmonių švietimą kiek užleidome.

Vieta tuščia niekuomet nebūna – jei trūksta moksliškai pagrįstos informacijos, tuoj sklinda nemokslinė.

Natūralu, kad tėvai nerimauja dėl savo atžalų saugumo ir prisiklausę visokių šnekų ima abejoti skiepais.

– Bet ar nepasitaiko ir nepageidautino skiepų poveikio atvejų?

– Lietuvoje įdiegtos visos Europos Sąjungoje taikomos saugumo priemonės. Nepageidaujami reiškiniai registruojami, jų dažnis ne didesnis nei kitose ES šalyse – jų pasitaiko apie 50 iš maždaug 800 tūkst. atvejų. Vadinasi, iš 16 tūkst. paskiepytų vaikų tik vienam pasitaiko komplikacijų, bet dažniausiai jos būna trumpalaikės ir nesunkios.

Be abejo, būna atvejų, kai vaiko sveikatos būklė neleidžia skiepyti. Tuomet jis ir neskiepijamas.

Lietuvoje paskiepyta daugiau kaip 90 proc. vaikų. Apie 1–2 proc. nepaskiepijama dėl atsitiktinių priežasčių.

Dabar gaunant pažymą vaikui vesti į darželį paaiškės, kokio skiepo jam trūksta, ir jis bus saugiai paskiepytas.

Dar maždaug 1–2 proc. vaikų neskiepijami dėl tėvų nusistatymo prieš skiepus.

Be to, keli procentai vaikų neskiepiami dėl sveikatos būklės.

Kyla klausimas, ar galima leisti tokiems lankyti vaikų darželį. Bet kai paskiepyti visi kiti vaikai, nėra pavojinga, jei vienam netoleruojančiam skiepų bus leidžiama būti su bendraamžiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.