S.Pronina skubėjo kuo greičiau pasiekti ligoninę. Kai ji įlėkė į reanimacijos skyrių, išvydo anūką Rojų leisgyvį, prijungtą prie daugybės vamzdelių. Jam buvo metai ir 8 mėnesiai. Berniuko širdies, kvėpavimo, kepenų veiklą palaikė medicinos aparatūra.
„Medikai pusantros valandos kovojo už anūko gyvybę. O po to jie pasakė, kad jau nieko gero nebus, nėra jokių medicinos priemonių jį išgelbėti“, – „Lietuvos rytui“ apie skaudžią netektį kalbėjo teisininkė, buvusi šokių projekto dalyvė.
Vilnietė puikiai pamena savo kol kas vienintelio anūko akis: „Jis žvelgdavo į žmones ir pasaulį protingu žvilgsniu. Berniukas buvo sportiškas, muzikalus, lankė dainavimo pamokas. Iki tos lemtingos dienos jis buvo sveikas, niekada nesirgo.“
S.Pronina taip pat gerai prisimena ir rytą, kai jai paskambinusi duktė pasakė, kad neateis į biurą, nes Rojus sunegalavo.
Apie pietus keisdama sauskelnes sūnui motina pastebėjo ant jo kūno tamsias dėmes. Ji iš karto iškvietė greitąją pagalbą.
„Mano vyresnioji duktė labai išsilavinusi, baigusi du aukštuosius. Ji labai prižiūrėjo sūnų, daug skaitė, viskuo domėjosi. Todėl suprato, kad tokios dėmės gali būti dėl labai pavojingos ligos – meningokoko. Tai buvo žaibinė jo reakcija“, – kalbėjo advokatė.
Rojus buvo skiepijamas visomis rekomenduojamomis vakcinomis. Tuo metu, kai jis mirė, pasaulyje dar nebuvo užregistruota vakcina nuo B grupės meningokoko. Tai įvyko praėjus metams po Rojaus mirties, 2013-aisiais.
Neseniai šie net 20 metų kurti skiepai pasiekė ir Lietuvą. S.Pronina neabejoja vakcinų nauda. Ji pati nedvejodama vesdavo į polikliniką skiepyti savo dvi dukras.
„Ar vaikus reikia skiepyti, turi pasakyti tik medikai. Juk mamos gimdo jaunos, nepatyrusios, o kai kurios – ir neturėdamos gero išsilavinimo. Jos negali nuspręsti vaiko likimo. O ir vaikas – ne daiktas, tai gyva būtybė, negalima savintis.
Jeigu vakcinos padeda apsaugoti vaikus ir jie būna sveiki, manau, jos yra būtinos“, – svarstė anūką dėl klastingos ligos praradusi žinoma moteris.
Tačiau nei skaudi kitų žmonių patirtis, nei didelę patirtį turinčių medikų patarimai nesustabdo prieš skiepus nusiteikusių gimdytojų. Jų daugėja, o pavojingos, sunkiomis komplikacijomis gresiančios ligos sugrįžta ir smogia skaudžiai.
Vien tymais pernai sirgo jau 50, kokliušu – 60 pacientų, tarp jų – ir mažųjų.
Tik kai vaiko būklė labai pablogėja, tėvai skuba į ligonines ir maldauja medikų: „Pasakykite, ar mano vaikas nemirs!“
Mirtys – sveikuolių šeimose
„Mano vaikas buvo pakliuvęs į reanimaciją. Niekam nelinkėčiau to, ką išgyvenau. Daug naktų nemiegojau, bijojau, kad tik vaikas neuždustų“, – žurnalistei pasakojo jauna vilnietė.
Anksčiau ji buvo tarp tų, kurie pasidavė naujai madai ir atsisakė skiepyti savo vaikus. Tačiau po to, kai jos vaikas vos nemirė nuo kokliušo, motina paliko natūralistais, arba sveikuoliais, save vadinančiųjų gretas.
Apatiški, karščiuojantys, išsekę, žvelgiantys didelę kančią bylojančiais žvilgsniais. Taip atrodo mažieji pacientai, kuriuos iš mirties nagų bando išplėšti medikai ir kurie susirgo ligomis, nuo kurių galėjo apsaugoti skiepai.
6 mėnesių kūdikis reanimacijoje praleido trumpiau nei parą. Į Vilniaus universiteto Vaikų ligų kliniką jis buvo atvežtas kritinės būklės, iškankintas kokliušo. Nors medikai darė viską, kad vaikas gyventų, jis mirė.
Sveikuoliais save vadinantiems tėvams teko rūpintis laidotuvėmis. Tai buvo vienas iš septynių šios šeimos vaikų, neskiepytų nuo jokių ligų.
Vilniečiams medikams išgelbėti nepavyko ir septynių mėnesių kūdikio, nuo kokliušo mirusio pernai. Jis taip pat buvo iš daugiavaikės septynių vaikų šeimos. Visos atžalos – neskiepytos.
18 mėnesių vaiko, kurio tėvai pavėlavo jį paskiepyti nuo tymų, gyvybė užgeso 2014 metais. Pernai gautos laboratorinių tyrimų išvados patvirtino, kad jis sirgo tymais.
Ši pavojingomis komplikacijomis gresianti liga, kuri buvo jau prie išnykimo ribos, grįžta. Jau 2013 metais tymais šalyje susirgo 35 asmenys.
Tačiau tokie nerimą keliantys skaičiai neįtikina moterų, save vadinančių supermamytėmis ir nusiteikusių prieš skiepus. Jų neįtikina ir specialistų įspėjimai apie kitą klastingą ligą – difteriją. Pernai jos židinių buvo Latvijoje ir Kaliningrade.
Kūdikis liovėsi kvėpuoti
„Kūdikio akyse buvo kraujosruvos. Ačiū Dievui, kad kraujas neišsiliejo jam į smegenis ir kaukolėje nepadidėjo vidinis spaudimas“, – atsiduso kaunietė medikė Giedra Levinienė.
Daugiau kaip 30 metų su mažaisiais pacientais dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos docentė puikiai pamena visą šeimą, neseniai sirgusią kokliušu.
Vyresni tos šeimos vaikai turėjo daugiau jėgų ištverti sunkius kosulio priepuolius, o jų kelių mėnesių broliuko kvėpavimas sustodavo, jis negalėjo atgauti kvapo. Kilo pavojus, kad pritrūkus deguonies bus pažeistos smegenys, sutriks vaiko raida.
Kai G.Levinienė paklausė motinos, kodėl ji neskiepijo savo vaikų, moteris traukė pečiais.
Šios patyrusios medikės vadovaujama studentė neseniai atliko tyrimą ir apklausė 300 gimdyvių. 81 procentas jų žadėjo skiepyti savo vaikus, tačiau kitos abejojo. Nemažai moterų manė, kad vakcinos yra nesaugios.
Kiekviena kova – nelengva
Kartais į ligoninės reanimaciją vaikai atvežami kritinės būklės, nes jiems gydyti natūralistais save vadinantys tėvai pasitelkia tik žoleles.
Kiti tėvai bando vaiką gaivinti patys arba gabena pas bioenergetikus.
Tokiems vaikams, negaunantiems tinkamų vaistų, tenka ilgai kęsti skausmus, kartais jų kančios trunka ištisas savaites.
Vieno vaiko tėvai niekaip nenorėjo suvokti, kad jis susirgo sunkia liga. Jie vežė jį į Kaliningradą, pas kelių garsenybių išliaupsintą bioenergetiką.
Grįžtant vaikui prasidėjo sunkūs priepuoliai. Tėvai pasuko automobilį Vaikų klinikos link, tačiau jų atžala mirė nepasiekusi ligoninės.
„Kiekvienu atveju nežinai, kaip liga baigsis. Kiekviena kova už vaiko gyvybę yra nelengva, o matyti sunkiai sergantį vaiką – skaudu“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė Inga Ivaškevičienė.
Medikei neseniai teko gydyti paauglį, susirgusį vėjaraupiais. Pacientui ši liga sukėlė sunkią komplikaciją – smegenų uždegimą. Kokių pasekmių tai turės jam ateityje, dar nežinia.
Ką tik iš ligoninės išrašytas ir kūdikis, kurio tėvai 2 mėnesius pavėlavo į skiepų kabinetą. Sunkios būklės į medikų rankas pakliuvusiam pacientui visa jėga smogė pneumokokinis meningitas. Vaiką pavyko išgelbėti, tačiau jis visą likusį gyvenimą gali būti neįgalus.
Vaikų ligoninių priėmimo skyriuose dirbantys gelbėtojai baltais chalatais jau susiduria ir su tėvais, kurie meluoja, kad jų vaikas paskiepytas. Tokie tėvai į gydymo įstaigą gali atvežti infekcinę bombą.
Į ligoninę – visa šeima
Panevėžio medikams už išgelbėtą gyvybę turi būti dėkinga šeima, kuri grįžusi iš viešnagės Rusijoje prieš porą metų susirgo tymais. Ši šeima buvo skiepų priešininkė.
Motina ir vaikas į ligoninę pateko sunkios būklės – karščiavo, juos vargino kosulys, bėrimas, grėsė sunkios komplikacijos. Vaikui jų pavyko išvengti, tačiau motinai smogė pneumonija.
Į Panevėžio ligoninę ir pernai buvo atvežtas vaikas, susirgęs tymais. Tik medikų dėka jam pavyko išvengti sunkių komplikacijų.
Neseniai šio miesto medikų pagalbos prireikė vienos šeimos keliems vaikams, sunkiai sirgusiems kokliušu.
„Iš kur tėvai turi tiek fanatizmo ir drąsos? Kai paklausiame, kodėl neskiepija savo vaikų, jie tik tyli ir žiūri stiklinėmis akimis“, – stebėjosi Panevėžio medikai, teikę skubią pagalbą sunkiems mažiesiems ligoniams.
