Tačiau sveikatos apsaugos ministrė patikino, kad kiti jos šeimos nariai,
net ir ligotas vyras, nuo gripo buvo paskiepytas, o visi keturi anūkai
skiepijami pagal rekomenduojamą kalendorių. Taip pat ministrė neslėpė,
kad vaikystėje labai sunkiai sirgo tymais.
Ministrės nuoširdumas pagirtinas, tačiau jis atskleidė, kad sveikatos
apsaugai diriguojantis asmuo nesirūpina savo sveikata. Būtent Sveikatos
apsaugos ministerijos vadovas savo pavyzdžiu galėtų padėti medikams
atlaikyti antivakcininio judėjimo atstovų puolimą.
Pastarieji dabar užvertė skundais ministerijas, Seimą,
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, teismus.
Skiepų žala labiau nei nauda tikintys tėvai priešinasi buvusio sveikatos
apsaugos ministro V.P.Andriukaičio įsakymui, kuriuo nurodyta nuo 2016
metų nepriimti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikų, neskiepytų nuo
tymų, raudonukės, poliomielito. Mat tas įsakymas esą prieštarauja
įstatymui dėl privalomojo priešmokyklinio ugdymo.
Vieno visuomeninio judėjimo atstovės įsiprašė į Sveikatos apsaugos
ministeriją ir ten bandė įkalbėti atšaukti ministro įsakymą. O kai tai
nepavyko, buvo surengta akcija – nusiųsta į ministeriją apie 100
panašaus turinio laiškų.
Kai ir tai nepadėjo, judėjimo atstovės pasibeldė į Seimą ir ten pagaliau
rado užtarėjų. Ir ne bet kur, o pačiame sveikatos reikalų komitete.
Keli parlamentarai iškart kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą
klausdami, ar V.P.Andriukaičio įsakymas neprieštarauja šalies
įstatymams. Ant šio rašto suraitytas ir Seimo sveikatos reikalų
komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės parašas.
Skiepų priešininkai labai aktyvūs, tačiau jų – tik maža
saujelė. Ar prieš pasirašydama teismui adresuotą raštą Seimo sveikatos
reikalų komiteto pirmininkė paklausė daugumos tėvų, sunerimusių, kad
daugėja neskiepytų vaikų, nuomonės?
Ar ji paklausė nuomonės tų tėvų, kurių vaikų negalima skiepyti dėl
medicininių problemų ir kurie su baime žvelgia į šią kovą. Juk jie taip
pat nori apsaugoti savo vaikus.
Ar D.Mikutienė tarėsi su mokslininkais, medikais, dirbančiais ligoninių
reanimacijose ir gelbstinčiais mažuosius pacientus?
Jei ministro įsakymas prieštarauja šalies įstatymui, tai būtent
parlamentarų darbas pasirūpinti, kad įstatyminė bazė būtų kuo greičiau
sutvarkyta, o tėvams nereikėtų blaškytis.
Politikai, kurie turėtų rodyti pavyzdį ir kuriems derėtų rūpintis
sveikatos reikalais, paliko medikus vienus mūšio lauke. Turbūt jiems
svarbiau ieškoti naujų balsų artėjantiems rinkimams.
Kol tvyro tokia sumaištis, antivakcininio judėjimo atstovai toliau
įrodinėja, kad skiepai daro daugiau žalos nei duoda naudos. Esą kai
kurios ligos jau išnyko ir nėra būtinybės nuo jų skiepytis. O kitos,
pavyzdžiui, raudonukė, esą nėra pavojingos.
Tokį požiūrį medikai vadina egoistiniu. Raudonukė nėščioms moterims kelia ne
mažesnį pavojų nei dabar Pietų Amerikoje plintantis ir jau Europą
pasiekęs Ziko virusas. Juo užsikrėtusių moterų kūdikis gimsta mažesne galva.
Jeigu pirmaisiais nėštumo mėnesiais, pavyzdžiui, auklėtoja darželyje
užsikrės raudonuke, jos kūdikis taip pat gali gimti apsigimęs.
Vakcinų priešininkai teigia, kad visiškai nėra būtinybės skiepytis ir
nuo poliomielito, nes jis mūsų šalyje išnykęs.
Ar galima teigti, kad liga visiškai išnyko, jei pasaulyje dar yra jos
židinių? Juk Lietuva – ne sala bekraščiame vandenyne. Poliomielitu, kuris
sukelia paralyžių, vaikai serga Afganistane, Pakistane. Ne veltui apie šios ligos grėsmę prabilo užsienio medikai, dirbantys su į Europą plūstančiais pabėgėliais.
Kai kurie aktyvūs skiepų priešininkai skelbia net sunkiai blaiviu protu
suvokiamus dalykus. Neva su skiepais vaikams implantuojamos
mikroschemos-čipai, kurie seka kiekvieną žingsnį.
Taip kalba tie patys veikėjai, kurie garina actą. Jiems atrodo, kad
mūsų šalies erdvę saugantys NATO naikintuvai nuodija orą, tad neva
reikia garinti actą ir taip naikinti nuodus.
Acto garintojai šūkauja televizijų ir radijo laidose. Medikai jau
bijo su jais atsidurti vienoje televizijos studijoje. O be reikalo.
Fanatikus sunku perkalbėti, bet yra daug tėvų, kurie nori žinoti apie
skiepų sudėtį, naudą, galimą jų šalutinį poveikį ir gauti kuo daugiau
tyrimais pagrįstos informacijos.
Yra nemažai ir dvejojančių. Tuo įsitikino kaunietės docentės
G.Levinienės vadovaujama studentė, kuri neseniai apklausė 300 gimdyvių.
Net 20 procentų jų abejojo, ar reikia skiepyti vaikus. Vadinasi, tėvams
trūksta informacijos.
Apie skiepus, taip pat ir galimą jų šalutinį poveikį, galėtų būti su
tėvais kalbama jau ligoninių gimdymo skyriuose. O dabar slaugė tik
tyliai paklausia gimdyvės, ar ji skiepys savo vaiką.
Jei daugiau žinių apie skiepus nepateiks medikai ir mokslininkai, jei
nebus atvirai diskutuojama, tada tėvai ir toliau klaidžios internete,
kur apstu klaidinančios, savanaudiškos informacijos.
Ten tariami mokslininkai iš Rusijos platybių tikina, kad skiepuose daug
nuodingų medžiagų, jie luošina vaikus. Ar jų skleidžiamos žinios
paremtos kokiais nors tyrimais, neįmanoma patikrinti. Greičiausiai jie
tokiu būdu siekia išpopuliarėti ir pasipelnyti.
Vilniečiai medikai man pasakojo, kad neseniai pas vieną tokį tariamą
mokslininką į Kaliningradą tėvai vežė sunkiai susirgusį vaiką. Jie
nepatikėjo mūsų šalies medikų nustatyta diagnoze ir paskirtais vaistais.
Grįžtant vaikui prasidėjo traukuliai. Jo išgelbėti nepavyko.
Kai kurie tėvai tiki ir dar vienu šaltiniu – brito A.Wakefieldo 1998
metais moksliniame žurnale paskelbtu straipsniu, kad yra ryšys tarp MMR
vakcinos ir autizmo.
Teisme paaiškėjo, kad britas A.Wakefieldas tyrimus atliko
neetiškai, darė nereikalingus intervencinius tyrimus autizmu sergantiems
vaikams, turėjo savanaudiškų tikslų, o rezultatus pateikė tokius, kokių
jam pačiam reikėjo. Iš jo buvo atimta mediko licencija. Tačiau ši antroji istorijos dalis dažnai nutylima.
Kad nesąžiningi veikėjai negalėtų nulemti vaikų likimų ir kelti savo
populiarumo reitingų, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų labiau
šviesti visuomenę, rengti tėvų ir medikų diskusijas, nevengti kalbėti ir
apie galimą skiepų šalutinį poveikį, skiepų kalendoriaus pokyčius.
Kiek motinų dabar suka galvas, ar paaugles dukras skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso!
Jei tėvai tikrai žinos, kad šalutinio poveikio tikimybė yra maža ir kad
tai nėra taip pavojinga kaip daug kančių vaikui sukelianti liga bei
galimos komplikacijos, jie tikrai skiepys savo vaikus. Išsamūs, sąžiningi paaiškinimai apie galimą šalutinį poveikį jiems neturėtų tapti pagrindu atsisakyti vakcinų.
Tėvams turėtų būti daugiau aiškinama ir apie tai, kokių problemų ateityje gali kilti neskiepytai jų atžalai. Ir ne tik keliaujant. Štai vienos medikės sūnus Paryžiaus universitetui pateikė savo pasą, o jo dar paklausė: „O kur kitas pasas?“ Pasirodo, yra būtinas dar ir skiepų pasas. Jo iš stojančiųjų prašo jau nemažai užsienio aukštųjų mokyklų. Be to, neskiepyta atžala ateityje negalės įsidarbinti gydymo įstaigose.
Parlamentarai taip pat galėtų elgtis atsakingiau – ne aklai paklusti
mažumos valiai, ne savanaudiškai mąstyti apie būsimus rinkimus ir žaisti
politinius žaidimus. Svarbiausia ir jiems turėtų būti šalies vaikų
sveikata.
Juk teisininkė S.Pronina, atvirai papasakojusi „Lietuvos rytui“ apie tragišką
savo anūko, mirusio nuo žaibinės meningokoko infekcijos, likimą, padarė
daugiau nei kai kurie už sveikatos reikalus atsakingi politikai.