– Kodėl vis daugiau žmonių suserga vėžiu? Kokie iššūkiai laukia žmonijos? – paklausėme F.Jankevičiaus.
– Tarptautinė kovos su vėžiu draugija nurodė tris pagrindinius iššūkius, kurie laukia žmonijos 2016-aisiais.
Pirmiausia – kova su antsvoriu, nes nutukimas – vienas svarbiausių ligos rizikos veiksnių, jis susijęs su inkstų, prostatos, šlapimo pūslės, gimdos, krūties, kiaušidžių vėžiu.
Kovodami su antsvoriu, mes galime net trečdaliu sumažinti tikimybę susirgti vėžiu.
Svarbu, kad žmonės racionaliai maitintųsi, laikytųsi vadinamosios Viduržemio jūros dietos, būtų fiziškai aktyvūs.
Antrasis iššūkis, kuris mūsų laukia, – kova su rūkymu. Iki šiol Lietuva priklauso šalių grupei, kur rūko daugiau nei pusė gyventojų, nors pasaulyje vis daugiau žmonių atsikrato šio įpročio. Rūkymas pirmiausia siejamas su plaučių, taip pat inkstų, šlapimo pūslės vėžiu.
Tyrimai rodo, kad nustojus rūkyti vidutiniame amžiuje įmanoma net 60 proc. sumažinti riziką susirgti vėžiu.
Be to, rūkaliams kur kas prasčiau sekasi sveikti.
Trečiasis iššūkis – didinti šiuolaikinės diagnostikos ir inovatyvių gydymo būdų prieinamumą, nes turtingesnėms Vakarų Europos šalims pavyksta pasiekti daug geresnius išgyvenamumo rodiklius nei Lietuvoje.
– Šiemet pradėjote vadovauti Nacionaliniam vėžio institutui. Ko čia trūksta, kad būtų efektyviau kovojama su šia liga?
– Kalbant apie vėžio kontrolę būtina suprasti, kad prevencija yra kur kas svarbesnis komponentas negu gydymas. Mat daugelis ankstyvos stadijos vėžio formų yra išgydomos.
Nacionalinio vėžio instituto įsteigimas yra didelis laimėjimas, čia dirba puikūs specialistai. Bet mums trūksta finansavimo.
Noriu priminti, kad 1971 metais JAV įsteigus Nacionalinį vėžio institutą prezidentas Richardas Nixonas pasirašė garsųjį kovos su vėžiu aktą. Tai leido šiam institutui skirti tais laikais astronomines lėšas. Tai – geras pavyzdys, kaip galima sutelkti medikų ir visuomenės jėgas.
Mūsų institute dirba geri specialistai, bet būtina ne tik atnaujinti informacinę bazę. Skaudu, kad susidėvėjusi medicinos įranga, ypač ultragarso, kompiuterinės tomografijos, radioterapijos, pasenę linijiniai greitintuvai.
– Kiek šioje srityje atsiliekame pasaulyje tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms?
– Kaip čia švelniau pasakyti? Institute naudojami linijiniai greitintuvai yra dešimtos kartos, pasaulyje medikai dirba naudodami 16 kartos linijinius greitintuvus.
– Ar naujų metodų taikymas gali padėti sumažinti sergamumą ir mirštamumą?
– Tai turėtų įtakos pacientų gyvenimo kokybei ir trukmei, lemtų geresnius gydymo rezultatus.
Tiesa, turime kuo pasidžiaugti ir dabar.
Mažiau moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio, ypač jaunesnio amžiaus, nes jau 10 metų taikoma prevencinė programa.
Per pastaruosius 15 metų apie 20 procentų sumažėjo mirštamumas nuo skrandžio vėžio, 8–10 procentų – nuo plaučių vėžio. Bet pastaroji tendencija pastebima tik tarp vyrų, nes vis daugiau jaunų moterų užsitraukia cigaretę.
Taikant inovatyvius gydymo metodus, taip pat didėja pacientų išgyvenamumas, nes liga neatsinaujina.
Tokia tendencija pastebima gydant prostatos, skydliaukės, krūties, storžarnės vėžį, kraujo ir odos piktybinę ligą.
Šie duomenys rodo, kad Lietuva eina teisingu keliu. Esame atvira visuomenė, mūsų specialistai taiko tarptautines gydymo rekomendacijas, kurių laikosi JAV ir Vakarų Europa.
– Ar tikite, kad vėžys išgydomas?
– Tai rodo mokslo faktai. Nustačius pirmosios stadijos krūties vėžį, išgyvenamumas po penkerių metų siekia 98 procentus.
Jei nustatoma trečioji krūties vėžio stadija, šis rodiklis mažėja iki 70 proc., o jei ketvirtoji – iki 20 procentų.
Odos vėžys – taip pat išgydoma liga, jei aptinkama ankstyvos stadijos. Nustačius lokalų prostatos vėžį, išgyvenamumas po penkerių metų taip pat siekia beveik 100 procentų. Laiku užbėgti už akių įmanoma ir storžarnės, gimdos kaklelio vėžiui.
Patariu nesnausti ir laiku pasitikrinti sveikatą, kai dar nieko neskauda.
Skaičiai ir faktai Apie 100 tūkstančių žmonių Lietuvoje gyvena su vėžio liga – šia liga serga apie 3 proc. gyventojų. Kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, vyrai serga šiek tiek dažniau nei moterys.
Dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, tarp moterų išlieka krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys.
