Nors atrodė, kad po šūsnies laiškų Sveikatos apsaugos ministerijai, Ligonių kasoms ir netgi prezidentei, kova jau baigta – vaistas įtrauktas į kompensuojamų sąrašą, bet pasirodo Lietuvoje jo jau nebėra ir neaišku kada bus vėl.
„Paskutiniame laiške, kurį gavau iš Prezidentūros rašoma, kad vaistas yra įtrauktas į kompensuojamų sąrašą ir nuo sausio 19 dienos galiu jį įsigyti vaistinėje. Deja, praėjus mėnesiui jo dar nėra. Skambinau savo gydytojai. Ji kalbėjo su vaistinių tinklais. Iš pradžių buvo žadama, kad medikamentas vėl atsiras Lietuvoje sausio pabaigoje, vėliau, jog vasario viduryje. Vasario vidurys yra dabar ir toliau nieko nėra“, – pasakojo Sabina.
Savo laiške Prezidentūrai moteris ne tik prašė išjudinti vaistų kompensavimo klausimą, bet ir galimybės padengti jos patirtus gydymo kaštus, kuomet vaistus jai teko pirkti pačiai.
„Antras klausimas buvo tiesiog ignoruotas. Na, svarbu, kad vaistai pagaliau būtų kompensuojami“, – sakė moteris.
Sabinos gydytoja galiausiai patarė jai irgi kreiptis į vaistines. Tai padariusi ji neišgirdo nieko gero, „Kažkaip neaiškiai man pasakė, kad turėčiau kreiptis į vaistus tiekiančios įmonės atstovybę Lietuvoje. Skambinau ir ten, bet niekas nekelia ragelio. Apskritai beieškodama apie juos informacijos internete mačiau, jog ta įmonė yra likviduota. Viskas užstrigo ir vaistai daugiau nebeatkeliauja“, – stebėjosi moteris.
Sabina dar kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją klausdama, ar ministerija turi kokios nors įtakos vaistų užsakymams į Lietuvą.
„Jie man atrašė, kad atsakymą dėl vaistų gausiu iki kovo 4 dienos. Na gerai, bet vaistų man reikia dabar..“, – sakė Sabina.
Šiuo metu reikalingus vaistus moteris perka pati. Per mėnesį jai tai kainuoja 150 eurų. „Tačiau tai nėra originalus vaistas, o analogas. Jei norėčiau originalaus, turėčiau mokėti 600 eurų. Laimei pagaliau jis bus kompensuojamas, bet dabar jo Lietuvoje iš viso nėra. Man liūdna ir kartu pikta, kodėl taip yra, juk gavau raštą, kad vaistai jau yra kompensuojami“, – pasakojo Sabina.
Padėti moteriai šiuo metu, panašu, negali niekas. Gydytoja atrašė, kad vaistų nėra, kad ir kaip norėtų juos skirti. Vaistinė taip pat nesiima prognozuoti kada medikamentas atsiras.
„Mane liūdina ir tai, kad turiu pati skambinti į vaistus tiekiančią įmonę ir aiškintis, kada medikamentai bus atvežti. Ar tikrai aš tuo turėčiau užsiimti. Dabar turėjau skubiai ieškoti žmogaus, kuris man galėtų vėl parvežti vaistų iš užsienio. Ar tikrai viskas taip turėtų būti?“, – klausė Sabina.
Moterį piktina tai esą ministerija neatliko savo darbo iki galo: „Kas iš to, kad vaistas įtrauktas į kompensuojamų sąrašą, jei niekas nepasirūpina, ar jis šiuo metu yra Lietuvoje? Juolab, kad vaistas reikalingas ir kitiems, sergantiems HBV (hepatitas b). Gaila, kad valstybė taip atmestinai padeda savo piliečiams.‘‘
