Kas kiek laiko iš tikro reikia tikrintis sveikatą?

2016 m. kovo 4 d. 12:28
Nors rūpinimasis savo sveikata šiandien visuomenėje jau vis labiau suvokiamas kaip tam tikra norma, reguliarių apsilankymų pas gydytojus svarbos lietuviai dar dažnai tinkamai neįvertina. Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ iniciatyva bendrovės TNS LT atliktas lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimas parodė, kad didelė dalis šalies gyventojų profilaktinius sveikatos patikrinimus laiko nebūtų ligų ieškojimu ar mano juos esant formalumu, būtinu, kuomet norima įgyti teisę vairuoti, ar pareikalavus darbdaviui.
Daugiau nuotraukų (3)
Nenoras profilaktiškai tikrintis sveikatą dažnai susijęs su baime sužinoti blogas prognozes. Tarp kitų priežasčių taip pat nurodoma laiko ir pasiryžimo apsilankymui pas gydytoją stoka, įtarimų ar nusiskundimų savo sveikata neturėjimas bei brangiai kainuojančios sveikatos priežiūros paslaugos.
Plačiau apie tai pasakoja medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Kas yra sveikatos profilaktika ir kam ji reikalinga?
Profilaktika – tai priemonių, padedančių saugoti bei stiprinti sveikatą ir išvengti ligų, visuma. Kasdien matome, kokios skaudžios gali būti įsibėgėjusių ligų pasekmės. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės padeda nuspėti ligas arba jas nustatyti ankstyvosiose stadijose, dar nesant klinikinių jų požymių ir užkirsti kelią jų progresavimui. Daugelio ligonių patirtis patvirtina, kad praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi. Todėl, net ir nejaučiant jokių negalavimų, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Kas kiek laiko iš tikro reikia tikrintis sveikatą, darytis kraujo tyrimus, apsilankyti pas šeimos gydytoją?
Tai priklauso nuo daugelio dalykų – amžiaus, gretutinių ligų ir būklių, paveldimumo. Gerai besijaučiančiam jaunam asmeniui per metus gali pakakti ir vieno apsilankymo pas gydytojus, kai kuriems žmonėms profilaktinių tyrimų gali reikėti ir kas pusmetį ar net trejetą mėnesių. Visiems vienodo apsilankymų pas gydytojus grafiko tikrai nėra, tačiau reguliarūs apsilankymai pas gydytojus pacientui gali sutaupyti nemažai pinigų ar apsaugoti nuo rimtos ligos vystymosi.
Kokius lietuvių įpročius atskleidė atliktas tyrimas? Kaip dažnai pas sveikatą tikrinamasi profilaktiškai?
Lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (29 proc.) lietuvių pas gydytojus lankosi ar medicininius tyrimus atlieka rečiau nei kartą per metus. 28 proc. gyventojų tai daro kartą per dvylika mėnesių, beveik ketvirtadalis (24 proc.) pas gydytojus lankosi kartą per tris mėnesius ar dažniau, o 19 proc. – kartą per pusę metų.
Su kokiais mitais apie profilaktinį sveikatos patikrinimą dažniausiai susiduriate?
„Neseniai buvau kraujo donoru, todėl mano kraujas tikrai geras“, „saldumynų nevalgau, taigi tikrintis dėl cukrinio diabeto man nėra prasmės“ – tai tik keletas klaidingų įsitikinimų, kuriais dažnai vadovaujasi pacientai. Iš tiesų, jų yra daugybė. Dažnai tenka susidurti su pacientų prašymu atlikti „pilną“ kraujo tyrimą, kuris pats vienas neva turėtų tiksliai atskleisti žmogaus sveikatos būklę. Deja, tokio stebuklingo tyrimo nėra, kiekvieno atveju tyrimai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į konkretaus paciento poreikius, priklausomai nuo jo amžiaus, lyties, darbo pobūdžio, gretutinių ligų bei paveldėjimo nulemtų susirgimų tikimybės. Todėl, prieš atliekant vienokius ar kitokius tyrimus, visuomet naudinga pasikonsultuoti su gydytoju.
Kokio amžiaus, lyties žmonės kruopščiausiai rūpinasi savo sveikata?
Vyrai dažniau tikrinasi moterų paskatinti, arba jau užklupus ligai. Moterys labiau linkusios rūpintis ne savo, o artimųjų – vaikų, vyrų, tėvų sveikata.
Kokius tyrimus žmonės laiko svarbiais ir daro juos kas keletą metų? O kurių tyrimų, gydytojų vengia dažniausiai? Vėlgi, labai įvairiai. Labai priklauso nuo „madų“ ir abejotino žiniasklaidos sveikato švietimo. Dabar ant bangos vitaminų tyrimas, ypač vitamino D, kiek anksčiau mikoplasmų ir chlamidijų ELISA tyrimai. Visada populiarūs Laimo ligos ELISA tyrimai ir hemoglobino tyrimai. Magnetinio rezonanso aparato populiarumas smarkiai lenkia bet kokias kitas (net nemedicinines) paslaugas. Aš nesakau, kad jų nereikia, tačiau jų vertinimams reikia labai atsižvelgti į situaciją, simptomus, anamnezę ir anksčiau atliktus tyrimus, ir tada 99 proc atvejų daryti kitus tyrimus, arba visai nedaryti. Tai holistinio požiūrio ir laboratorinės diagnostikos išprūsimo klausimas.
Kas dažniausiai paskatina pacientus pakeisti požiūrį į sveikatos tikrinimąsi?
Dažniausia priežastis, kodėl pasikeičia gyventojų požiūris į sveikatos patikrinimus yra juos pačius ar artimuosius užklupusi liga. Neretai nerimą sukelia ir vienos ar kitos tuo metu žiniasklaidoje plačiai aptarinėjamos ligos rizika. Tuomet kreipiamasi į gydytojus ir prašoma tyrimų, nors besikreipiantis dažnai net nepatenka į to susirgimo rizikos grupę. Tačiau toks nerimas labai greitai atslūgsta kartu su nurimusiu šurmuliu viešojoje erdvėje.
Kaip dažnai pasitaiko, kad pacientai ateina su viena problema, o patikrinus sveikatą randamos dar kitokios ligos? Jei pamenate, papasakokite tokį įvykį?
Tokių atvejų pasitaiko neretai. Viena pagrindinių problemų Lietuvoje yra ta, kad gyventojai savo sveikata rūpinasi nesistemingai. Kaip minėjau, dažnai pas gydytojus žmonės kreipiasi tik tada, kai žiniasklaidoje ar kokiame interneto forume paskaito apie kažkokią juos išgąsdinusią ligą. Tuo tarpu daug realesni sveikatos sutrikimo simptomai dažnai yra visiškai ignoruojami. Taigi, tokios spontaniškos baimės dėl mažai tikėtinos ligos gali būti ir naudingos. Pasitaiko, jog tokių vizitų metu laiku pastebimi ir diagnozuojami kiti, kartais daug realesni ir didesni pavojai sveikatai.
Ar Lietuvoje žmonės sveikatos profilaktikai skiria pakankamai dėmesio?
Lietuvoje vis dar vyrauja nuostata, kad profilaktinis sveikatos patikrinimas yra gydytojų ar darbdavio rūpestis. Tačiau gydytojai yra bejėgiai, jei žmonės į juos nesikreipia. Žmonės turėtų būti sąmoningesni ir laiku tikrintis sveikatą. Net geriausi gydytojai ir pažangiausios medicinos technologijos nepadės išvengti ligų ir sėkmingai jų gydyti, jeigu nesirūpinsime savo sveikata patys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.