Skaičiuojama, kad 2020-aisiais kiekvienam žemės gyventojui teks daugiau nei 5 tūkst. gigabaitų duomenų. Duomenų dabar yra tiek daug, kad jiems prigijo pavadinimas „didieji duomenys“ (angl. Big data).
Apibendrinti didieji duomenys astronomijos, gamtos, ekonomikos, sveikatos ir kitų sričių mokslininkams padeda ieškoti atradimų. Tarp jų – ir tokių, kurie gelbsti žmonių gyvybes.
Duomenis renka ir išmaniosios programėlės
Gelbstint žmonių gyvybes svarbiausi duomenys surenkami iš pacientų ir jų gydytojų. Todėl organizacijos duomenis apie žmonių sveikatą gali rinkti įvairiais keliais. Vartotojų pamėgti elektroniniai dietų dienoraščiai, išmaniosios programėlės ir laikrodžiai, skaičiuojantys jūsų per dieną nueitus žingsnius – tai ne tik naudingi kasdieniai pagalbininkai, bet ir svarbus duomenų šaltinis. Ne mažiau reikšmingi ir elektroniniai nuasmeninti jūsų medicininės kortelės įrašai.
Sveikatos duomenų rinkimo rezultatai jau dabar suteikia apčiuopiamos naudos. Pavyzdžiui, 2008-2011 metais veikusi „Google“ platforma „Google Health“, kurios vartotojai patys įvesdavo ir atnaujindavo savo sveikatos duomenis, leido pamatyti prarają tarp to, ko sergantysis mano, kad jam reikia, ir to, kas jam iš tiesų būtina.
O 2012 metais tirdami gyventojų Kenijoje mobilumo ir sveikatos duomenis mokslininkai atrado, kad teritorija aplink Viktorijos ežerą buvo vienu aktyviausių maliarijos perdavimo taškų. Remiantis šia informacija, mokslininkai rekomendavo vyriausybei imtis priemonių eliminuojant ligą pirmiausia šioje teritorijoje.
Duomenis rinko 3 metus
Lrytas.lt jau rašė, kad Jungtinių Valstijų viceprezidentas Džojus Bidenas šių metų pradžioje vykusiame Davoso forume pareiškė, kad vaistus nuo vėžio privalome rasti per penkis artimiausius metus. Panašu, kad didieji duomenys gali padėti pasiekti ir šį tikslą. Ir Jungtinėse Valstijose, ir Europoje vėžys lemia ketvirtadalį mirčių. Kai sergančiųjų – tiek daug, labai sunku kruopščiai išanalizuoti, aprašyti ir palyginti individualios ligos eigą ir gydymo sėkmę.
Todėl Amerikos klinikinės onkologijos asociacija jau šį mėnesį turėtų paskelbti savo atradimus, kuriuos padarė analizuodami vėžiu sergančių pacientų duomenis nuo 2013 metų. Šie apdoroti didieji duomenys leis gydytojams susipažinti su tūkstančių į jų ligonius panašių pacientų ligos istorijomis.
Vaistus pritaikys žmogaus genomo tipui
Didžiaisiais duomenimis ketina pasinaudoti ir inovatyvių vaistų kūrėjai. Kuriant ir tiriant naujus medikamentus jie dažniausiai atlieka klinikinius tyrimus, tačiau jie apima mažesnį skaičių žmonių nei didieji duomenys.
Didžiausią naudą, žinoma, pajus pacientai. Jie labiau pasitikės savo gydytoju ir, svarbiausia – greičiau pasveiks žinodami, kad jų gydytojo sprendimas buvo paremtas tūkstančių panašių atvejų analize, suprasdami, kad jiems paskirtas vaistas yra labai individualizuotas, galbūt – net pritaikytas jų genomo tipui. Žmogaus genomo kodo seka kompiuteryje užima apie 200 gigabaitų, tad tik didieji duomenys pajėgūs apdoroti ir palyginti šią svarbią žmonių sveikatai informaciją.
Geros žinios jaunesniems nei 46-eri
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos IFPA valdybos pirmininkės Jūros Smilgaitės teigimu, didžioji dalis sergančiųjų duomenų yra gydytojo ir seselių rankose, popierinėse kortelėse, ataskaitose ir kitokiuose atskiruose dokumentuose.
„Tradicinė visuomenės sveikatos analizė, paremta įprastų tyrimų duomenimis, duoda taip reikalingus greitus rezultatus, tačiau tam, kad duomenys būtų gilesni ir leistų iki galo suprasti tokias kompleksines ligas kaip vėžys, reikalingos detalės, o jas gali suteikti didieji duomenys“, – sakė ji.
Artimiausiu metu didieji duomenys įneš daug pokyčių į sveikatos sritį: pagreitins mokymosi apie ligas procesą, sumažins klaidų kiekį ir tuo pačiu išlaidas sveikatos apsaugai, bei išsaugos gyvybes visame pasaulyje.
Vadybos konsultacijų įmonė McKinsey skaičiuoja, kad iš sudėtingų sveikatos sistemos duomenų išvadas leidžiantys daryti didieji duomenys vien tik Jungtinėse Valstijose kasmet padės sutaupyti apie 300 milijardų dolerių.
Ir jei esate jaunesnis nei 46 metų, jums – gera žinia. Šių metų pradžioje paskelbti Londono universitetinio koledžo duomenys rodo, kad dėl pagerintų diagnostikos ir gydymo galimybių 2050-aisiais niekas, jaunesnis nei 80 metų, nuo vėžio nebemirs.
