„2015 metais Lietuvoje buvo užregistruota 17 atviros plaučių
tuberkuliozės atvejų suaugusiems, dirbantiems vaikų ugdymo
kolektyvuose. Tas skaičius labai neraminantis, ir vienas iš tų
atvejų, jau nuskambėjęs Skuodo atvejis“.– spaudos
konferencijoje Seime sakė R.Šalaševičiūtė. Pasak parlamentarės,
šie duomenys paimti iš Tuberkuliozės registro.
Seimo narės teigimu, nustatytas sergančių žmonių skaičius
ugdymo įstaigose kelia didžiausią nerimą, nes būtent suaugusieji
užkrečia vaikus tuberkulioze – nebuvo nustatyta, kad šią ligą
vaikas perduotų vaikui. „Vaikai užsikrečia ne vaikas nuo vaikų,
o vaikas nuo suaugusių žmonių, tai buvo nustatyta“, –
pabrėžė R.Šalaševičiūtė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos I
vaikų ligų skyriaus vadovė, Pulmonologijos sektoriaus vadovė doc.
Laimutė Vaidelienė spaudos konferencijoje pateikė informaciją, kad
pernai buvo nustatyti 58 nauji vaikų tuberkuliozės atvejai.
Iš viso Lietuvoje 2014 metais tuberkulioze sirgo 1301 žmogus,
t.y. 44,4 žmonės 100 tūkst. gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis
yra keliskart mažesnis.
Skatins už išgydymą
Tuberkuliozė (TB) yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių visuomenei pavojingų infekcinių
ligų. Nors Lietuvoje stebima tuberkuliozės lėta, bet visgi mažėjimo
tendencija, tačiau 2015 m. susirgimų skaičius tarp vaikų vėl
išaugo. Gyventojų sergamumo tuberkulioze mažinimui asmens sveikatos
priežiūros įstaigose suaktyvinta prevencija ir numatyti
pagrindiniai TB kontrolės prioritetai.
„Įvertinus tuberkuliozės grėsmę, suaktyvintos ligos kontrolinės
priemonės: ankstyva diagnostika, kuo ankstesnė gydymo pradžia,
nepertraukiamas aprūpinimas vaistais, socialinė parama ligoniui.
Taip pat stiprinama dirbančiųjų su vaikais sveikatos tikrinimo
kokybė, labiau stebima, kad sergantieji išsigydytų iki galo. Šeimos
medicinos paslaugas teikiantys gydytojai nuo 2017 metų sausio 1 d.
bus skatinami už pasiektą rezultatą – sergančio tuberkulioze
paciento sėkmingą išgydymą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje
sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Svarbu mažinti socialinę atskirtį, nes tuberkuliozė – visų
pirma socialinė liga.
„Ligą sukelia bakterija, tuberkuliozės lazdelė, plintanti oro
lašeliniu būdu. Vaikai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų,
kurie nežino, kad serga atvira tuberkulioze arba tinkamai nesigydo.
Todėl labai svarbu, nustačius latentinę tuberkuliozės formą (kuri
nėra užkrečiama) vaikui, išaiškinti, nuo kurių žmonių vaikas
užsikrėtė, ir juos tinkamai gydyti. Taip pat gydyti visus
socialinėje atskirtyje esančius pacientus. Tam pasitarnaus jau
patvirtintos ilgalaikio lėtinėmis kvėpavimo ligomis sergančio
paciento stebėjimo indikacijos ir planuojami DOTS kabinetai
(stebint sveikatos priežiūros specialistui, pacientas turi išgerti
jam skirtus nemokamus antituberkuliozinius vaistus)“, – kalbėjo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos I vaikų
ligų skyriaus vadovė, Pulmonologijos sektoriaus vadovė doc. dr.
Laimutė Vaidelienė.
Per 1998-2015 m. laikotarpį tuberkuliozės rodikliuose stebima
stabilizacija ir mažėjimas.
„Per šį laikotarpį įgyvendinti šiuolaikinės tuberkuliozės
diagnostikos metodai: molekuliniai tyrimai, kurių pagalba per 2
val. galima nustatyti tuberkuliozės sukėlėją, greitai skirti
tinkamą gydymą, centralizuotai perkami vaistai gydyti atsparią
tuberkuliozę“, – ligos stabilizavimo priemones įvardijo Infekcinių
ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės valstybės
informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičienė.
Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų
kokybės ir prieinamumo gerinimui iš Europos Sąjungos (ES) 2014-2023
metų laikotarpiui numatoma skirti iki 16 543 802,00 eurų, iš kurių
iki 14 062 232,00 eurų – ES struktūrinių fondų lėšos, iki 2 481
570,00 eurų – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Pasak
Sveikatos apsaugos ministerijos ES paramos skyriaus vyriausiojo
specialisto Dariaus Vilimo, už šias lėšas bus gerinama
tuberkuliozės profilaktika, organizuojama efektyvi diagnostika ir
gydymas, kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje bus įsteigta ir
aprūpinta reikiama įranga ne mažiau, kaip po vieną DOTS kabinetą.
„Pagrindinis tuberkuliozės priemonių tikslas – mažinti Lietuvos
gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo tuberkuliozės, išvengti
atsparių vaistams tuberkuliozės mikobakterijų atsiradimo ir
plitimo. Įgyvendinus minėtas veiklas 2023 metais, tikimasi, jog
sergamumas tuberkulioze sumažės nuo 46,5/100 000 gyventojų (2013
m.) iki 15/100 000 gyventojų (2023 m.), lovų skaičius tuberkuliozės
stacionaruose sumažės nuo 1052 (2013 m.) iki 520 (2023 m.), bus
sėkmingai išgydyta ne mažiau kaip 85 proc. bakteriologiškai
patvirtintų naujų plaučių tuberkulioze sergančių ligonių“, –
siekiamus rezultatus įvardijo Seimo narė R. Šalaševičiūtė.