„2015 metais Lietuvoje buvo užregistruota 17 atviros plaučių tuberkuliozės atvejų suaugusiems, dirbantiems vaikų ugdymo kolektyvuose. Tas skaičius labai neraminantis, ir vienas iš tų atvejų, jau nuskambėjęs Skuodo atvejis“.– spaudos konferencijoje Seime sakė R.Šalaševičiūtė. Pasak parlamentarės, šie duomenys paimti iš Tuberkuliozės registro.
Seimo narės teigimu, nustatytas sergančių žmonių skaičius ugdymo įstaigose kelia didžiausią nerimą, nes būtent suaugusieji užkrečia vaikus tuberkulioze – nebuvo nustatyta, kad šią ligą vaikas perduotų vaikui. „Vaikai užsikrečia ne vaikas nuo vaikų, o vaikas nuo suaugusių žmonių, tai buvo nustatyta“, – pabrėžė R.Šalaševičiūtė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos I vaikų ligų skyriaus vadovė, Pulmonologijos sektoriaus vadovė doc. Laimutė Vaidelienė spaudos konferencijoje pateikė informaciją, kad pernai buvo nustatyti 58 nauji vaikų tuberkuliozės atvejai.
Iš viso Lietuvoje 2014 metais tuberkulioze sirgo 1301 žmogus, t.y. 44,4 žmonės 100 tūkst. gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis yra keliskart mažesnis.
Skatins už išgydymą
Tuberkuliozė (TB) yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių visuomenei pavojingų infekcinių ligų. Nors Lietuvoje stebima tuberkuliozės lėta, bet visgi mažėjimo tendencija, tačiau 2015 m. susirgimų skaičius tarp vaikų vėl išaugo. Gyventojų sergamumo tuberkulioze mažinimui asmens sveikatos priežiūros įstaigose suaktyvinta prevencija ir numatyti pagrindiniai TB kontrolės prioritetai.
„Įvertinus tuberkuliozės grėsmę, suaktyvintos ligos kontrolinės priemonės: ankstyva diagnostika, kuo ankstesnė gydymo pradžia, nepertraukiamas aprūpinimas vaistais, socialinė parama ligoniui. Taip pat stiprinama dirbančiųjų su vaikais sveikatos tikrinimo kokybė, labiau stebima, kad sergantieji išsigydytų iki galo. Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai nuo 2017 metų sausio 1 d. bus skatinami už pasiektą rezultatą – sergančio tuberkulioze paciento sėkmingą išgydymą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Svarbu mažinti socialinę atskirtį, nes tuberkuliozė – visų pirma socialinė liga.
„Ligą sukelia bakterija, tuberkuliozės lazdelė, plintanti oro lašeliniu būdu. Vaikai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų, kurie nežino, kad serga atvira tuberkulioze arba tinkamai nesigydo. Todėl labai svarbu, nustačius latentinę tuberkuliozės formą (kuri nėra užkrečiama) vaikui, išaiškinti, nuo kurių žmonių vaikas užsikrėtė, ir juos tinkamai gydyti. Taip pat gydyti visus socialinėje atskirtyje esančius pacientus. Tam pasitarnaus jau patvirtintos ilgalaikio lėtinėmis kvėpavimo ligomis sergančio paciento stebėjimo indikacijos ir planuojami DOTS kabinetai (stebint sveikatos priežiūros specialistui, pacientas turi išgerti jam skirtus nemokamus antituberkuliozinius vaistus)“, – kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos I vaikų ligų skyriaus vadovė, Pulmonologijos sektoriaus vadovė doc. dr. Laimutė Vaidelienė.
Per 1998-2015 m. laikotarpį tuberkuliozės rodikliuose stebima stabilizacija ir mažėjimas.
„Per šį laikotarpį įgyvendinti šiuolaikinės tuberkuliozės diagnostikos metodai: molekuliniai tyrimai, kurių pagalba per 2 val. galima nustatyti tuberkuliozės sukėlėją, greitai skirti tinkamą gydymą, centralizuotai perkami vaistai gydyti atsparią tuberkuliozę“, – ligos stabilizavimo priemones įvardijo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičienė.
Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui iš Europos Sąjungos (ES) 2014-2023 metų laikotarpiui numatoma skirti iki 16 543 802,00 eurų, iš kurių iki 14 062 232,00 eurų – ES struktūrinių fondų lėšos, iki 2 481 570,00 eurų – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos ES paramos skyriaus vyriausiojo specialisto Dariaus Vilimo, už šias lėšas bus gerinama tuberkuliozės profilaktika, organizuojama efektyvi diagnostika ir gydymas, kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje bus įsteigta ir aprūpinta reikiama įranga ne mažiau, kaip po vieną DOTS kabinetą.
„Pagrindinis tuberkuliozės priemonių tikslas – mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo tuberkuliozės, išvengti atsparių vaistams tuberkuliozės mikobakterijų atsiradimo ir plitimo. Įgyvendinus minėtas veiklas 2023 metais, tikimasi, jog sergamumas tuberkulioze sumažės nuo 46,5/100 000 gyventojų (2013 m.) iki 15/100 000 gyventojų (2023 m.), lovų skaičius tuberkuliozės stacionaruose sumažės nuo 1052 (2013 m.) iki 520 (2023 m.), bus sėkmingai išgydyta ne mažiau kaip 85 proc. bakteriologiškai patvirtintų naujų plaučių tuberkulioze sergančių ligonių“, – siekiamus rezultatus įvardijo Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
