Pažvelgus į sergamumo situaciją, akivaizdu, jog šiandieninė ligos gydymo sistema jau eilę metų neveikia tinkamai, nes sergančiųjų atvira forma, naujai užsikrečiančių vaistams atsparia tuberkuliozės forma tik daugėja. Lietuva yra pirmoje vietoje Europos Sąjungoje pagal nustatytų naujų plaučių tuberkuliozės, atsparios vaistams, atvejų skaičių, kurie dažniausiai išsivysto tinkamai nesigydant, savavališkai nutraukus gydymą.
Viena didžiausių problemų, privedusių prie šiandieninės situacijos, kurią ignoruoja sveikatos apsaugos biurokratai, yra ta, kad vaistams atspari atvira plaučių tuberkuliozės forma pagal dabar galiojančią tvarką yra tik apgydoma, o ne išgydoma.
Apie neefektyvų tuberkulioze sergančiųjų gydymą Lietuvoje iškalbingai liudija statistika: per 36 mėnesius gydytų itin atsparia vaistams tuberkulioze sergančiųjų asmenų gydymo sėkmės vidurkis Europos Sąjungoje siekė 25,9 proc., o Lietuvoje – tik 6 proc. Iš 50 šia tuberkuliozės forma sergančių ligonių per 3 metus trukusį gydymą Lietuvoje tik 3-jų jis buvo sėkmingas.
Blogiausia, jog tik apgydytas ir iš ligoninės išleistas atvira tuberkulioze sergantis ligonis, piktybiškai vengiantis tolimesnio gydymo, tampa grėsme visuomenei. Skaičiuojama, kad vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo paprastai gali per metus užkrėsti iki 25 žmonių.
Šią grėsmingą situaciją padėtų suvaldyti tik priverstinis, pilnas gydymo kursas tiems, kurie serga atvira tuberkuliozės forma ir vengia paskirto gydymo. Panaši priverstinio gydymo praktika yra taikoma Estijoje, kurioje gerokai sumažėjo sergančiųjų atvira plaučių tuberkuliozės forma. Manau, kad tai pasiteisintų ir Lietuvoje.
Mano jau keli metai Seime tarp kabinetų stumdomos įstatymo pataisos, kurios šioje Seimo pavasario sesijoje turėtų grįžti į plenarinį posėdį svarstymui, leis įgyvendinti priverstinį gydymą jo vengiantiems asmenims.
Taip pat įstatymo pataisomis siūlau keisti ir vaistų kompensavimo tvarką šia liga sergantiems ligoniams. Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningos tuberkulioze sergančiųjų gydymo sistemos – vaistų kompensavimo tvarka yra palikta savivaldybėms.
Šiauliuose ligoniui vaistai pilnai kompensuojami, o štai, pavyzdžiui, Vilniuje gyvenantiems ligoniams kompensuojama tik bazinė kaina, o farmacininkų imamą priemoką jie turi susimokėti patys. Jei atsirastų vaistų kompensavimo sistema, manau, jog išgydymo atvejų tikrai padaugėtų.
Be abejonės turime daugiau dėmesio skirti ir ligų prevencijai. Asmenys, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su žmonėmis (pavyzdžiui, mokytojai, pardavėjai, kasininkai ir t.t.) , turėtų būti dažniau tikrinami, ar neserga pavojingomis užkrečiamomis ligomis.
Tai padėtų išvengti tuberkuliozės ir kitų ligų protrūkių, visuomenė jaustųsi saugesnė, o ir valstybė, skirdama daugiau dėmesio ligų prevencijai, sutaupytų didelius pinigus, išleidžiamus įsisenėjusių ligų gydymui.
Linas Balsys yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys
