„Atėjo budinti gydytoja ir priskyrė antibiotikų, tris kartus per dieną leisti į veną. Praėjo trys dienos, kad pradėjau viduriuoti... Trise gulėjome, dviem leido“, – prisiminė moteris. Pasak jos, dėl vidurių problemų kilo ir jos palatos kaimynei.
„Pasižiūrėjau, kad visus senesnius žmones grūda į infekcinę. Kiek išsiaiškinau, ten bando kažkokius antibiotikus. Kam leidžia, tas viduriuoja ir niekas į tai nekreipia dėmesio. Aš tris paras viduriavau, bėgau po penkiolika kartų naktį į tualetą“, – pasakojo garbaus amžiaus moteris.
Ji teigė, kad tris kartus klausė, kokie vaistai jai yra leidžiami, bet niekas į šį klausimą jai neatsakė.
„Kai suviduriavau, gydytojai nei artyn nepriėjo, per seselę pagaliau išsikviečiau, tai man pasakė, kad aš maisto iš namų, matyt, valgiau. Pasakiau, kad valgiau tik tai, ką davė ligoninėje“, – pasakojo ponia Emilija.
Iš ligoninės išėjo savo noru
Tada moters buvo pasiteirauta apie antibiotikus, esą tai gali būti žarnyno sutrikimų priežastis. Ši pripažino, kad prieš tris keturias savaites teko vartoti tokių vaistų, bet jau praėję pakankamai laiko. „Paskui išgirdau tarpusavyje besikalbančius du gydytojus, ar kartais ne nuo tų man leidžiamų vaistų taip gali būti“, – teigė pensininkė.
Moteris piktinosi, esą po to, kai sutriko jos žarnyno veikla, plaučių obstrukcijos diagnozės nebeliko, liko tik žarnyno sutrikimas. „Praėjusį penktadienį jau buvo taip blogai, kad nepaėjau. Teko statyti lašelinę. Baigiu amžių gyventi, to dar nebuvau mačiusi. Išėjau iš ligoninės savo noru antradienį“, – širdgėlą liejo moteris.
Ponia Emilija dar pasipiktino ir tuo, kad išvykdama iš ligoninės negavo ir išrašo: „Man pasakė, kad reikia sukoreguoti ir po dešimt dienų gausiu. Kiek esu gulėjusi ligoninėje, tiek išeinant iš ligoninės išrašą įduoda į rankas.“
Pasak jos, išėjus iš ligoninės jau Mažeikiuose atlikti tyrimai parodė, kad inkstuose susikaupė druskų, kraujo tyrimas rodo uždegimą, o šeimos gydytoja – pakraupusi.
„Tokių gydytojų dar nesu mačius! Kiek ten tų gydytojų, ir koks kontingentas guli... Ten jau eutanazija atliekama. Reikia patiems pamatyti“, – pyko pašnekovė.
Dabar moteris baiminasi, ar jos organizmui pavyks atgauti jėgas. Ponia Emilija svarstė, kad su ja ligoninėje taip elgtasi todėl, kad ši nedavė pinigų gydytojui „į kišenę“.
„Kuo skundžiausi, jokie tyrimai nebuvo padaryti. Atlikau eksperimentą, kaip senam žmogui, neturint pinigų, reikia patekti į ligoninę pasigydyti. Dukra sakė, kad reikėjo duoti...Bet išvažiuojant padėkojau gražiai gydytojui, už „gerą“ gydymą, jis tik išsižiojo, paraudonavo, galvojau, kad žemėn prasmegs“, – pasakojo pensininkė.
Nepasitenkinimą reiškė nuo pradžių
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė teigė, jog jau gulėdama ligoninėje pacientė reiškė nepasitenkinimą.
„Dėl įtariamos pneumonijos pacientei buvo skirtas antibiotikas „Cefuroksimas“, leidžiamas į veną 3 kartus paroje patvirtintomis dozėmis. Tai vaistas, registruotas Lietuvoje ir buvo naudotas pagal nustatytas indikacijas ir reikiamomis dozėmis. Pacientei informacija apie vaistą buvo suteikta, tačiau ji nuolat medikams kalbėjo apie „eksperimentinį gydymą“.
Prasidėjus viduriavimui pacientė buvo perkelta į izoliacinę palatą. Kitų palatos pacienčių ligų jos sveikatos būklė nepaveikė. Pacientei atlikti visi reikiami diagnostiniai tyrimai ir skirtas reikiamas gydymas, kuris buvo efektyvus. Viduriavimo priežastis buvo antibiotikai, kurių pacientė jau buvo vartojusi ir namuose.
Ligoninės konservatyvaus gydymo skyriuose, kokiu yra ir Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrius, dažniausiai vyrauja vyresnio amžiaus pacientai. Jauniems dažniausiai taikomas ambulatorinis gydymas. Žmonės į ligoninės skyrius guldomi pagal įtariamas bei diagnozuojamas ligas.
Pagal ligoninėje nustatytą tvarką išrašas iš ligos istorijos šeimos gydytojui išsiunčiamas per tris darbo dienas.
Žmogaus organizmo šlapimo takuose visad turi būti druskų, todėl jų daugiau ir inkstų geldelėse. Gydymas antibiotikais neturi reikšmės druskų sankaupoms.
Pacientė, dar gulėdama ligoninėje, reiškė nepasitenkinimą jai skiriamais vaistais, išsakė nepagrįstus įtarimus skyriaus personalui, todėl situacija žinoma ir šiam ligos atvejui tirti nebus sudaroma gydytojų komisija. Žmogaus įtarumas ir įžeidumas – psichologinė būsena, kuri skatina savo nepasitenkinimą išsakyti aplinkiniams. Gulėdama bendroje palatoje pacientė bendravo su palatos draugėmis.
Kai ji buvo perkelta į izoliacinę palatą dėl sutrikusio žarnyno veiklos ir neturėjo su kuo bendrauti, jos keliamos problemos tapo žinomos ir skyriaus personalui. Pacientė visą informaciją apie ligoninės tvarką gavo, ką patvirtina ir jos parašai ligos istorijoje. Akivaizdu, jog pacientei kėlė nerimą įprastas ligos gydymas“, – sakė Z.Katkienė.
Ponia Emilija, sužinojusi, kad jos skundas nebus nagrinėjamas, teigė teisybės ieškosianti toliau. Nepatenkinti asmenys pagal nustatytą tvarką gali ir patys skundą pateikti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
