Vaikšto nežinodami, kad serga
Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės Programų ir tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičienė teigė, kad sunku pasakyti, ar medikai pražiopsojo besitvenkiančius debesis dėl turberkuliozės paplitimo. „Pagrindinė problema ta, jei kalbame apie paviešintus atvejus, ta, kad vaikai namuose kontaktavo su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu. Turime panaikinti šią pagrindinę priežastį, sutelkti tam visas jėgas. Kol sergantieji atvira tuberkulioze išaiškinami, būna per vėlu. Deja, to padaryti laiku nepavyksta. Nei jūs, nei aš to nepadarysiu. Mes, medikai, gydome ligonį, kai jis atvyksta, o kiek jų vaikšto, kurie patys nežino, kad serga? Jie gi ne kitoje planetoje, o Lietuvos žemėje vaikšto. O ką daryti, kai išaiškintas sergantysis ima ir dingsta? Eina ir sėja visur tuberkuliozės mikobakterijas“, – piktinosi E. Davidavičienė.
Jos nuomone, problema turėtų susirūpinti savivaldybių administracijos ir bendruomenės. „Vieni medikai mes nieko padarysime. Rajonuose gi galima patikrinti tuos piktnaudžiaujančius alkoholiu, nedirbančius, priklausančius socialinės rizikos šeimoms. Kasmet nuvežti ir atlikti krūtinės ląstos rentgeną. Negi savivaldybės negali skirti kelių šimtų eurų šiam reikalui? Reikia motyvuoti tokius žmones, kito kelio nėra. Nupirkti valgyti, nuvežti, dar ką nors sugalvoti. Kitu atveju tokia situacija ir bus. Turi būti pasirūpinta ankstyvu savalaikiu gydymu. Niekas negali kaltinti medikų dėl pavėluotų atvejų išaiškinimo“, – teigė biomedicinos mokslų daktarė.
Diskusijos dėl priverstinio gydymo – keistos
Infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis patvirtino, kad šalyje tuberkuliozės prevencija labai apleista. „Daug nusiteikusiųjų prieš skiepus. Infekcinės ligos apskritai pamirštos, visiems atrodo, kad jų tarsi nebėra. Anksčiau buvo labai griežtai laikomasi visų prevencinių priemonių. Praktiškai visur, visose darbovietėse reikėdavo pateikti įrodymą, kad nesi užsikrėtęs tuberkulioze. O dabar, dažnai pasitaiko atvejų, kad net fiktyviai gaunama pažyma, jog tuberkulioze nesergama“, – stebėjosi profesorius.
Jis sutiko, kad viena iš priežasčių, kodėl tuberkuliozė paplito – negydomi asocialūs žmonės, sergantys atvira ligos forma. „Jų šalyje nemažai. Vis vyksta diskusijos dėl priverstinio tokių žmonių gydymo. Tačiau vis įsikiša žmogaus teisių gynėjai, esą tai pažeidžia jų teises. Labai keistai skamba – apie tai, kad pažeidžiamos sveikųjų teisės, atvira forma sergantieji apkrečia kelis šimtus žmonių, stengiamasi nutylėti“, – kalbėjo A.Laiškonis.
Infektologui yra tekę girdėti apie tai, kad atvira tuberkuliozės forma sergančius asocialius asmenis stengiamasi paskatinti, bet jie, pavyzdžiui, maisto davinius išmaino į degtinę. „Pats konkrečiai buvau Kražiuose ir kalbėjau su buvusia mokytoja, kuri pasakojo, kaip jos buvę jau degradavę mokiniai atneša parduoti savo maisto davinį už tiek, kad išeitų pigaus vyno butelys.
Lėtinės infekcinės ligos iš pradžių nepastebimos, išryškėja labai vėlyvose stadijose. Tuomet visuomenė priima su dideliu dėmesiu ir reakcija. Deja, mes užsiimame ne prevencija, o vejamės įvykius jau tuomet, kai per vėlu“, – apgailestavo profesorius.
Politikai dar tik ruošiasi problemą spręsti
Susisiekus su Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitienė, paaiškėjo, kad asociacijoje apie tuberkuliozės atvejų dažnėjimą ir kovą su vis opesne tampančia problema, dar nekalbėta. „Reikėtų pasidomėti, kiek buvo skirta tam lėšų. Apie finansavimą kalbama nebuvo, nemažai Seime ir Sveikatos apsaugos ministerijoje kalbėta apie pačią profilaktiką. Klausimo nesvarstėme, nes tokio poreikio niekas neiškėlė. Taip, asocialūs asmenys yra labiausiai pavojingi, tačiau kaip kiekviena savivaldybė tą problemą sprendžia, informacijos tiesiogiai mes nerinkome. Ar čia užtenka vien savivaldybių? Galbūt tam reikia policijos pastangų? Svarstyta apie privalomąjį gydymą, tačiau asociacijos lygmeniu apie tai nekalbėjome. Tačiau dabar privertėte susimąstyti, galbūt ateityje ir pasidomėsime, kas daroma“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
Plungės meras Audrius Klišonis, jau minėtos asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, teigė, kad komiteto posėdžių paskutiniu metu neturėjo ir iš tiesų apie problemą kalbėta senokai. „Galbūt ir nagrinėsime šitą situaciją, nes atvejų jau išryškėjo ir Skuode, ir Dusetose, ir kitur. Tai – iš tiesų pakankamai nemaža problema, esame aptarę tik DOTS kabinetų veikimą (juose, stebint sveikatos priežiūros specialistui, pacientas turi išgerti jam skirtus nemokamus antituberkuliozinius vaistus – aut. past.). Kai kuriose savivaldybėse, įskaitant ir Plungę, jie yra veikiantys, tik viena maža problema, kad ligonių kasos tiek stacionarių, tiek laikinųjų kabinetų nefinansuoja“, – kalbėjo Plungės meras.
Paklaustas, ar tiki kabinetų teikiamų paslaugų veiksmingumu, A.Klišonis teigė tuo neabejojantis. „Kabinetai veiksmingi ten, kur yra išaiškinti tuberkuliozės atvejai ir pacientams yra paskirtas gydymas. Taip galima kontroliuoti, ar pacientai iš tiesų išgėrė vaistus“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, tie, kurie dirba, dėl tuberkuliozės privalo ir taip pasitikrinti, o tie kurie nedirba, deja, sunkiai kontroliuojami. „Čia savivaldybės neturi daug valios įtakai padaryti“, – teigė A.Klišonis.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas naujienų portalui Lrytas.lt pasakojo, kad komitete dėl tuberkuliozės paplitimo jau diskutuota praėjusią savaitę ir tai bus daroma ateityje, tačiau, pasak jo, tuo turėtų rūpintis ir savivaldybės. „Be abejonės, Savivaldybių asociacija turėtų svarstyti tokią rimtą problemą. Komitete, jei tik gauname skundą arba žiniasklaidoje yra kas aprašoma, iš karto imame svarstyti. Problemai spręsti turi būti sutelktos bendros pajėgos, pradedant ministerija, baigiant savivaldybių Sveikatos reikalų komitetais. Lankantis bendruomenėse man iš karto buvo keliamas klausimas, kad neįmanoma sutikrinti visų girtaujančių asmenų, kurie gali sirgti atvira tuberkulioze. Todėl būtina pasitelkti visus, net ir policijos pareigūnus, kad problema būtų sprendžiama. Prie to turi prisidėti ir Vyriausybė, prie kurios žadėta atgaivinti Sveikatos reikalų tarybos veiklą, deja, tos veiklos nėra“, – kalbėjo A.Matulas.
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje per paskutinius dešimt metų (2006-2015) sergamumas kvėpavimo organų tuberkulioze mažėjo tik nežymiai: nuo 36,8 atv./100 tūkst. gyventojų prieš dešimt metų iki 31,7 atv. /100 tūkst. gyventojų 2015 m. Tuberkuliozė daugeliu atveju yra išgydoma, tačiau būtina griežtai laikytis paskirto gydymo režimo, laiku išgerti visus paskirtus vaistus.
