Pritarta esminei nuostatai – paskirti Sveikatos apsaugos ministeriją, atsakingą už triukšmo prevencijos valstybės politikos formavimą, be to tapti organizuojančia, koordinuojančia ir kontroliuojančia šios politikos įgyvendinimą.
Svarstant įstatymo projektą, buvo pakeistos dienos, nakties ir vakaro triukšmo rodiklio apibrėžtys ir nustatytas papildomas ramybės laikas: papildoma viena valanda nuo 6 val. iki 7 val. ryte.
Sugriežtintos triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės nuostatos bei triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimo ir įgyvendinimo nuostatos teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą.
Taip pat pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose, supaprastintos tyliųjų zonų nustatymo savivaldybėse nuostatos ir kt.
Šio įstatymo projekto priėmimas kartu padės įgyvendinti Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje numatytą vieną iš tikslų – sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką ir vieną iš uždavinių – mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą.
Kokios triukšmo pasekmės sveikatai?
Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo 130 decibelų ir daugiau trumpalaikis triukšmo poveikis. Šiuo atveju garso slėgis būna toks didelis, kad trūkus ausies būgneliui, garso energija vidinėje ausyje sukelia grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje ir negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką: kelias valandas ar dienas, veikiant intensyviam triukšmui. Gerai pailsėjus tyloje, paprastai, klausos nuovargis praeina ir klausa atsistato. Jeigu klausos nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas.
Vystantis kurtumui pradžioje klausa susilpnėja tik aukštų dažnių garsams, todėl pats žmogus to nejaučia. Jis neblogai dar girdi kalbą, radijo, televizijos skleidžiamus garsus, nes jie yra žemų ir vidutinių dažnių diapazone. Kurtumo pradžią, gali nustatyti gydytojas, atlikęs specialų klausos audiometrinį tyrimą. Jeigu ir toliau būnama triukšme, liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas bei dalinis arba ir visiškas kurtumas.
Tiesa, triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net, palyginti, nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija.
Vaikų ir jaunuolių klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama.
