„Praėjusių metų paskutinį ketvirtį publikuotais duomenimis, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, mirtingumas dėl kardiologinių susirgimų yra net dvigubai didesnis. Jos siekia net 45 – 46 proc. mirčių. Taigi, tarp visų Europos Sąjungos valstybių esame pirmoje vietoje.
Pirmaujame ir dėl trumpiausios vidutinės vyrų gyvenimo trukmės, tesiekiančios 68,4 metų. Moterų gyvenimo trukmė kiek ilgesnė, siekia 79,4 metų“, – teigė doc. Raimondas Kubilius, pristatydamas 2014 metais atlikto tyrimo statistiką.
„Gaila, tačiau visuomenė suklūsta tik mirus žinomam žmogui. Tuomet imame klausti savęs, kodėl šis jaunas, atrodė, sveikas žmogus staiga ėmė ir numirė. Būtent čia derėtų atsigręžti į tai, kas mus ir priveda prie susirgimų. Tai – gyvenimo būdas, jsu juo susiję rizikos veiksniai.
Žmogus gali sirgti daugelį metų ir nejausti jokių simptomų. Deja, kartais pirmuoju apie problemą pranešančiu simptomu tampa miokardo infarktas. Didžiausia problema – sveiku besijaučiantis vidutinio amžiaus asmuo nejaučia poreikio nerimauti, susirūpinti savo sveikata.
Žinoma, reikia atsižvelgti ir į rizikos veiksnius. Asmenys rūko, piktnaudžiauja alkoholiu ir taip patenka į didelės rizikos susirgti grupę. Šiems žmonėms derėtų būti atidesniems, labiau stebėti savo sveikatą.
Pernelyg didelė pacientų dalis į medikus nesikreipia laiku. Taip liga progresuoja, vystosi širdies nepakankamumas. Suskaičiuota, kad pasaulyje gali būti apie 26 milijonus gyventojų, turinčių šį susirgimą. Jo negydant, per artimiausius 5 metus kas antras pacientas turi didelę tikimybę numirti“, – susiklosčiusią situaciją komentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikos profesorė prof. Aušra Kavoliūnienė
Vis dėlto, situacija gerėja. 2014 metais Europos kardiologų draugija išleido „White Paper“ dokumentą, kuriame ne tik įvardijama problema, bet ir pasiūlomi ligos prevencijos ir sprendimo būdai. Jame iškeliamas tikslas pagerinti specialistų žinias apie kardiologines ligas, užtikrinti nešališką ir teisingą sveikatos priežiūrą.
Taip pat buvo sukurti klasteriai, užtikrinantys tvarką ir metodiką, kaip pacientas, susirgęs miokardo infarktu turėtų būti gydomas, kaip transportuojamas į gydymo įstaigą, į kurią ligoninę vežamas.
„Visi šie aspektai yra labai svarbūs suteikiant pagalbą širdies smūgį patyrusiam asmeniui. Reikia ne tik laiku sureaguoti į pirmuosius simptomus, bet ir iškvietus greitąją pagalbą pasirūpinti, kad pacientas būtų transportuojamas į jį priimti pasiruošusią įstaigą.
Šiuo metu Lietuvoje turime jau penkis intervencinės kardiologijos centrus. Šiose klinikose taikomi metodai užtikrina didesnę tikimybę išgyventi. Geriausiai tai atspindi statistika – jei širdies smūgį patyręs asmuo yra nugabenamas į rajoninę ligoninę, tikimybė išgyventi tesiekia 5 – 6 proc. Tuo tarpu modernią įrangą turinčiame medicinos centre – daugiau nei 20 proc.
Šie centrai jau kurį laiką funkcionuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, o prieš porą metų atsidarė ir Šiauliuose bei Panevėžyje“, – gerėjančia situacija šalyje džiaugėsi Kauno klinikų I kardiologijos skyriaus vadovė gydytoja kardiologė, ūminio miokardo infarkto sektoriaus vadovė Olivija Gustienė.
Dėl širdies ir kraujagyslių ligomis kasmet suserga apie septyni tūkstančiai pacientų, kitaip tariant, apie 20 pacientų per dieną, iš kurių trijų išgelbėti nepavyksta.
„Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas asmuo yra pats labiausiai atsakingas už savo sveikatą. Per pastaruosius penkerius metus itin padaugėjo rūkančių moterų, susirgimų cukriniu diabetu, nutukimo atvejų ir asmenų, turinčių padidėjusį cholesterolį. Visi šie išvardinti veiksniai gali būti koreguojami pacientų. Tam reikia susireguliuoti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių.
Tačiau ir šeimos gydytojai turi būti atidūs. Labai svarbu, kad pacientas pasiektų reikiamą specialistą, o būtent jie žmogų nukreipia pas kardiologą“, – kalbėjo Kauno klinikų Kardiologinės diagnostikos skyriaus vadovė gydytoja kardiologė Diana Žaliaduonytė-Pekšienė.
R. Kubiliaus teigimu, pakanka įsiminti vos kelis skaičius ir žinoti jų reikšmę. Tai – „035-140-530“. Šis kodas šifruojamas ypač paprastai. 0 – cigarečių kiekis, kurį galima surūkyti, 3 – tai, kiek kartų per savaitę turėtumėte būti aktyvūs, 5 – daržovių ir vaisių porcijos per dieną. 140 – jūsų spaudimas, 5 ir 3 – atitinkamai gerojo ir blogo cholesterolio kiekis kraujyje, o paskutinysis 0 – antsvoris.
Prof. A. Kavoliūnienė atkreipė dėmesį, kad išskyrus asmenų, kurių amžius viršija 65 metus, grupę, pastebėtume, kad net kas dešimtas iš jų kentėtų nuo sutrikusios širdies funkcijos. Keista, tačiau būtent pensijinio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs renginiuose, skirtuose visuomenės švietimui.
Mokymo ir ligų prevencijos programose dalyvauja vos 2,5 proc. garbaus amžiaus piliečių. Tačiau tai dar nevėlu pakeisti – gegužės 6-8 dienomis vyks Europos širdies nepakankamumo kampanija. Renginiai vyks Vilniuje PC „Panorama“ ir Kaune PC „Akropolis“.
