Remiantis Eurostat duomenimis, Lietuva yra antroje vietoje pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių darbo vietoje. Darbo intensyvumas yra susijęs su padidėjusiu stresu ir raumenų bei kaulų sistemos sutrikimais. Tai paveikia bene kas penktą darbuotoją.
Mirčių mažėja, bet...
Tiesa, kalbant apie sunkius nelaimingus atsitikimus, situacija geresnė: Lietuva tarp Europos sąjungos šalių užima 25 vietą. Europoje, kaip ir Lietuvoje pavojingiausi sektoriai išlieka statybos, transporto ir miškininkystės.
Kartu su šiomis problemomis, vis daugiau darbuotojų skundžiasi dėl psichologinių faktorių. Europos Darbuotojų slaugos ir sveikatos patariamojo komiteto prie Europos komisijos narė Inga Ruginienė teigė, kad naujos darbo organizavimo formos ir vis didėjantis darbo krūvis prisideda prie rizikos darbe atsiradimo.
„Profesinės sąjungos mano, kad darbo intensyvinimas yra pagrindinė dėl su darbu susijusio streso ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų priežastis. Tai turi įtakos bene kas penktam darbuotojui.
Šiuo metu Europoje didelis dėmesys skiriamas kancerogenų darbe reglamentavimui. Europos darbų saugos patariamasis komitetas prie Europos komisijos deda dideles pastangas įtikinti Europos komisija peržiūrėti Kancerogenų direktyvą ir papildyti jos sąrašą 50 naujų medžiagų“, – pasakojo E.Ruginienė.
Skaičiuojama, kas praėjusiais metais sunkių nelaimingų atsitikimų šalyje užregistruota 41, mirtinų- 13. Žiūrint į tendencijas ir laikotarpį 2013-2016 m. tai sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius išlieka panašus kasmet, o mirtinų atvejų mažėja.
Didžiausia atsakomybė – darbdaviui
Tačiau neretai tenka girdėti darbuotojų nusiskundimų dėl sveikatai žalingų darbo sąlygų. Ir nors kyla pasipiktinimas, apie pokyčius ne išgirsti tenka ne taip dažnai.
„Darbdavys yra atsakingas už saugias darbo sąlygas. Jis turi pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis darbo vietoje, turi vykdyti nuolatinę priežiūrą, atvejų išaiškinimą ir greitą reagavimą.
Šiuo metu yra pasikeitę darbų saugos terminai. Dabar nėra kenksmingų sąlygų ir jų darbo vietoje negali būti, tačiau gali būti nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų. Šis reiškinys turi būti laikinas ir esant jam darbdavys turi imtis kuo skubesnių priemonių jam pašalinti – atlikti prevencines priemones.
Jei tokių nukrypimų yra, kol darbdavys jas šalina darbuotojui mokomos išmokos – kompensacija, kurios tvarka yra numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Darbdavys turi dėti visas pastangas pašalinti visus nukrypimus ir jei kartais taip atsitiktų, kad neįmanoma to padaryti ir apsaugoti darbuotojo, tuomet ši darbo vieta turi būti naikinama.
Tačiau ir darbuotojai turi būti budrūs ir neabejingi savo sveikatai. Atsiradus netinkamoms sąlygoms, kreiptis į darbdavį.
Yra gerų pavyzdžių kai įmonėse yra dėžutės kai darbuotojas gali įdėti pranešimą apie pastebėtą nukrypimą nuo normos. Kai kur tai yra daroma anonimiškai , kai kur atvirai ir už tokį reagavimą darbdavys dar apdovanoja.
Aišku tam, kad tai būtų efektyvu darbdavys turi apmokyti savo darbuotojus ir daryti tą nuolat, tik turintis žinių apie pavojus darbuotojas gali reaguoti. Taigi kaip bebūtų daugiausia atsakomybės krenta ant darbdavio pečių“, – teigė Europos Darbuotojų slaugos ir sveikatos patariamojo komiteto prie Europos komisijos narė.
Tad jei darbuotojas mato, kad sąlygos yra netinkamos jis gali atsisakyti dirbti. Jei atsiranda laikinų nukrypimų nuo normos, tuomet darbuotojas turi gauti kompensaciją ar papildomas apsaugos priemones, kol darbdavys nepašalina kenksmingų faktorių.
Apsaugos priemonės gali būti kolektyvinės ir asmeninės. Kartais gamyboje neužtenka kolektyvinių apsaugos priemonių ir gamybinio proceso neįmanoma kitaip organizuoti, tuomet darbuotojas privalo gauti asmenines apsaugos priemones.
Spaudžia darbuotojus
Deja, pasak I.Ruginienės, kaip bebūtų gaila, Lietuvoje darbų sauga dar vis nėra prioritetas. „Tiek darbdaviai neskiria pakankamai tam dėmesio, ypač mažesnėse įmonėse, tiek darbuotojai nesidomi kokiomis sąlygomis jie dirba, o ką jau kalbėti apie savo teisių apgynimą.
Liūdna tai, kad nelaimingų atsitikimų statistika beveik tikėti negali, nes dar vis nemažai darbdavių neregistruoja atsitikimus, stengiasi tai nuslėpti ir įvykus įvykiui darbuotojui įteisina kaip laisvą dieną, verčia darbuotoją pasakyti, kad atsitikimas įvyko namuose.
O darbuotojai stengiasi išsaugoti darbo vietą bet kokia kaina“, – teigė I.Ruginienė.
Patys būna neatsargūs
„Situacija galėtų gerėti – tas tiesa. Ypač jei lyginame save su Europos sąjungos senbuvėmis. Neretai pasitaiko – išvyksta į užsienį ir supranta, ką reiškia darbų saugos reikalavimai, kad jų reikia laikytis. Lietuvoje, deja, sunkiai skinamės kelią su darbų saugos kultūra. Nemaža dalis įmonių yra linkusios šiuo klausimu sutaupyti.
Tačiau negalima teigti, kad nelaimingi atsitikimai darbo vietoje – ypač dažni ar dėl to yra piktnaudžiaujama. Darbuotojas taip pat turi suprasti, kad jei leidžiasi įtikinamas, vėliau niekaip nebus ginamas.
Turiu ir gerų ir blogų pavydžių, bet nesiimu vertinti, kurių yra daugiau“, – kalbėjo Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
Pasak jo, kiekvienas rūpinasi savo sveikata ir sauga baigę darbą, tad kodėl darbo vietoje elgiasi kitaip? „Jei pasižiūrėtume į sunkių nelaimingų atsitikimų statistiką, dažniausiai tai įvyksta, kai žmogus tik pradeda dirbti naujoje darbo vietoje. Jie įvyksta dėl nepatyrimo ir per didelio pasitikėjimo savimi. Arba kai darbuotojas jau tampa profesionalas ir „jūra jam iki kelių“. Tai du pavojingiausi etapai bet kokio darbuotojo gyvenime. Statistika tai ir rodo.
Kodėl nauji žmonės darbo vietoje dirba nesaugiai? Reikia svarstyti, ar tai gali būti darbdavio atsakomybė, kad nesuteikė darbuotojui pakankamai žinių, ar gilesni švietimo sistemos klausimai“, – svarstė V.Levickis.
Iš tiesų, daugelis specialistų profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokosi darbų saugos. Deja, darbdavių atstovas pastebi, kad išmoksta nepakankamai.
„Kartais tie nelaimingi atsitikimai būna ir juokingi, ir graudūs. Tarkime, visai neseniai įvykęs nutikimas su acto rezervuaru. Visos apsaugos priemonės buvo, instrukcijos visiems žinomos, bet žmogus kažin kodėl lipa į acto statinę neužsidėjęs respiratoriaus ir neįsitikinęs, kad iš ten galės išlipt“, – pavyzdį pateikė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Įregistravo pataisas
Tiesa, darbdavius paskatinti rūpintis darbuotojų sveikata ketina paspausti politikai. Nuo kitų metų siūloma įteisinti mokesčio lengvatą darbdaviams, skatinantiems darbuotojus rūpintis savo sveikata – išlaidos, skirtos darbuotojų abonementams į sporto ar sveikatingumo klubus, nebūtų apmokestinamos.
Tiesa, verslo atstovai sako, kad pataisos įteisintų legalų būdą sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.
Devyni įvairių Seimo frakcijų nariai užregistravo atitinkamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą. „Kuo žmonės bus sveikesni, tuo mes, kaip valstybė mažiau išleisime jų gydymui“, – BNS sakė vienas pataisų autorių Domas Petrulis.
Jis taip pat pabrėžė, kad lietuviai vieni mažiausiai sportuojančių Europos Sąjungos gyventojų – pagal Eurostato 2014 metų duomenis, tik procentas gyventojų lankosi sporto klubuose.
