Neįtikėtina, ką apie sveikatą atskleidžia tik akių spalva

Apie žmogų gali daug ką išduoti jo gestai, eisena, veido bruožai ar apranga. Tačiau bene svarbiausias informacijos šaltinis – tai žmogaus akių spalva. Pasirodo akių spalva byloja ir apie tam tikrus sveikatos sutrikimus, rašoma prevention.com.

Šviesiaakės moterys lengviau ištveria skausmą.<br>123rf nuotr.
Šviesiaakės moterys lengviau ištveria skausmą.<br>123rf nuotr.
Kataraktos paveikta akis.<br>123rf nuotr.
Kataraktos paveikta akis.<br>123rf nuotr.
Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos paaiškinimas.<br>123rf nuotr.
Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos paaiškinimas.<br>123rf nuotr.
Melanoma.<br>123rf nuotr.
Melanoma.<br>123rf nuotr.
Baltmė.<br>123rf nuotr.
Baltmė.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2016-05-17 12:53, atnaujinta 2017-05-25 08:26

1. Tamsiaakiai žmonės labiau linkę sirgti katarakta.

Akies lęšiuko apsiblausimas ties akies vyzdžiu yra kataraktos požymis. Tai – labai dažna akių liga. Nuo jos dažniausiai kenčia vyresnio amžiaus žmonės, nes lęšiukas pradeda drumstėti dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo. Tačiau katarakta gali būti įgimta ar išsivystyti jauniems žmonėms dėl kitų akies ligų ar traumų, įvairių bendrinių ligų ar kenksmingo aplinkos poveikio. Tyrimas, paskelbtas „American Journal of Oftalmology“ atskleidė, kad tamsių akių žmonės turėjo nuo 1,5 iki 2,5 kartų didesnę riziką katarakta. Visiems saugoti akis nuo ultravioletinių spindulių yra vienas iš svarbiausių žingsnių kataraktos prevencijai, tačiau mokslininkai rekomenduoja tamsiaakiams būti dar atidesniems.

2. Vitiligo arba baltmė yra mažiau paplitusi tarp mėlynakių žmonių.

Vitiligo arba baltmė – įgyta odos pigmentacijos liga, pasireiškianti baltų odos dėmių atsiradimu dėl melanino stokos atskirose kūno vietose. Ligai progresuojant, baltų dėmių daugėja. Ja serga iki 2 % viso pasaulio žmonių. Medicininiu požiūriu jokių grėsmių sveikatai ar gyvybei ši liga nesukelia, tačiau estetiniu požiūriu yra nemaloni sergantiesiems. Vitiligo dažniausiai pasireiškia nuo 20 metų ir vėliau. Prieš ketverius metus paskelbta šios ligos tyrimų apžvalga, nurodė, kad baltmė kur kas retesnė tarp melynakių. Iš beveik 3 tūkst. vitiligo pacientų, kurie dalyvavo tyrime, 27 proc. turėjo mėlynas akis, 30 proc. turėjo žalios arba rusvas akis, 43 proc. turėjo rudas akis.

Mokslininkai atrado, kad tam tikri genai, kurie nulemia mėlyną akių spalvą, taip pat sumažina riziką sirgti baltme.

3. Melanoma dažniau serga mėlynakiai.

Jei jūsų akys yra tamsios, rudos spalvos, galite atsikvėpti bent dėl odos vėžio – melanomos. Atrodytų keista, nuo baltmės šviesiaakiai apsaugoti, o štai odos vėžys – juos puola pirmesnius. Tiesa ta, kad mėlynakių oda būna šviesesnė, o tai reiškia, kad ir jautresnė saulės spinduliams. Žinia, kad pastarieji yra didžiausias melanomos rizikos faktorius.

4. Šviesiaakės moterys dažniau vartoja alkoholį.

Prieš penkerius metus paskelbtame tyrime įrodyta, kad alkoholio vartojimas tarp moterų šviesioms akims yra dažnesnis. Iškelta hipotezė, kad žmonės tamsiomis akimis gali būti jautresni alkoholiui ir kitoms psichotropinėms medžiagoms: jautriau išgyvena periodą po vartojimo, tad tai atbaido nuo eksperimentų su savo organizmu.

5. Moterys su šviesiomis akimis gali geriau atlaikyti skausmą.

Amerikos skausmo draugijos metiniame suvažiavime prieš dvejus metus pateiktos tyrimo išvados, įrodančios, kad moterys šviesiomis akis gali turėti didesnę toleranciją skausmui ir diskomfortui.

Grupelė moterų buvo tiriamos prieš ir po gimdymo. Tamsiaakės patyrė daugiau nerimo ir miego sutrikimų, reaguodamos į patirtą skausmą. Tamsiaakės moterys taip pat patiria didesnį diskomfortą net epidūrinės nejautros metu.

6. Žmonės, turintys šviesas akis gali dažniau sirgti geltonosios dėmės degeneracija.

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai tinklainės centrinės dalies, geltonosios dėmės, degeneracinė liga, lemta senėjimo. Ji gali būti viena regos netekimo priežasčių. Todėl šios ligos profilaktika ir progresavimo stabdymas yra svarbi gydytojų oftalmologų, šeimos gydytojų bei gerontologų užduotis.

Keli mažos apimties tyrimai parodė, kad, be rūkymo ir šeimos ligų istorijos, turintieji šviesias akis taip pat gali turėti didesnę šios ligos riziką.

7. Jei akių spalva keičiasi – tai gali būti ženklas, kad kažkas negerai.

Jei akių obuoliai parausta, tai gali reikšti alergiją. Jei jie pagelsta, jums gali tekti spręsti kepenų problemas. Jei pakinta tik vienos akies spalva, tai gali būti paveldimų ligų, pavyzdžiui, neurofibromatozės ženklas. Tai autosominiu dominantiniu keliu paveldima liga, kuriai būdingas gerybinių navikų formavimasis pagal nervų eigą odoje ir kituose organuose.

Jei jūsų akys visada buvo dvi skirtingos spalvos, tai tikriausiai neverta nerimauti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.