Net nekyla abejonių, kad onkologiniai ligoniai ar sergantieji genetinėmis ligomis toliau ieškos teisybės ir laimės visus teismus prieš Lietuvą dėl žmogaus teisių pažeidimų. Galima tik įsivaizduoti, kiek tai gali atsieiti valstybės biudžetui.
Toliau teks mokėti kompensacijas gydymui užsienyje
Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikų Profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė įsitikinusi, kad priimta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcija neveiks ir viskas klostysis kaip iki šiol, kai įstatymo dar nebuvo.
„Turiu deklaruoti, kad neturiu jokio interesų konflikto šiuo klausimu: nei asmeninio, nei profesinio.
Priimtas įstatymas praktiškai paraidžiui pakartoja prieš dvylika metų Italijoje priimtą įstatymą. Italijos Konstitucinis teismas po penkerių metų panaikino šiame įstatyme galiojusias nuostatas apie embrionų šaldymą ir jų skaičiaus ribojimą, kaip pažeidžiančias pacientų teises ir neatitinkančias gerosios praktikos standartų.
Prieš dvejus metus Italijos konstitucinis teismas panaikino ir kitą įstatymo dalį, susijusią su lytinių ląstelių donoryste.
Mes kaip ir daugeliu atveju kartojame tai, kas jau yra buvę ir žinoma.
Manau, kad Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neatitinka šiuolaikinių mokslo rekomendacijų ir tiesiog neveiks.
Mūsų specialistai galėtų padėti nevaisingoms poroms, deja, ko gero, bus taip, kaip buvę. Tie nuskriausti žmonės ir toliau pagalbinio apvaisinimo procedūrų vyks į kitas šalis. Valstybė skirs kompensacijas ir jos bus sumokamos užsienio sveikatos priežiūros įstaigoms.
Mes profesionalai turime prisipažinti ir pripažinti, kad per mažai kalbame ir aiškiname žmonėms apie nevaisingumo problemą ir pagalbinį apvaisinimą. Tai vis dar mistifikuojama ir stigmatizuojama. Dėl to žmonės, kurie išsprendė nevaisingumo problemą arba ją bando išspręsti nenori apie tai kalbėti, mat sulaukia ne itin draugiškų komentarų.
Kalbant apie pagalbinį apvaisinimą nuolat diskutuojama apie vaikų teises. Tačiau pamirštame, kad tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Švedija, kuri, ko gero, vienintelė Europoje yra visiškai įteisinusi Vaiko teisių konvencijos nuostatas, daugiau nei 4 procentai visos populiacijos gimė po pagalbinių technologijų įsikišimo. Danijoje – daugiau nei 6 procentai, Estijoje – daugiau nei 3.
Mokslas žengia į priekį, žmonėms jo pagalbos reikia, deja, yra kaip yra.
Priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas moterų neapsaugos ir nuo daugiavaisio nėštumo. Lietuvoje ir taip tokių nėštumų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų visos Europos kontekste yra daugiausiai.
Daugiavaisis nėštumas reiškia didelę priešlaikinio gimdymo riziką, o tai – viena didžiausių sveikatos problemų pasaulyje, lemianti didelį mirtingumą ir neįgalumą.
Štai ką turime, kai sprendimai labai subtiliu klausimu, reikalaujančiu daug žinių, įgūdžių ir profesionalumo, priimami Seimo salėje.
Reikia nepamiršti, kad labai daug pasiekta ir gydant onkologinėmis ligomis sergančius jaunus žmones. Deja, priėmus šį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą jie taip pat bus priversti vykti nevaisingumo problemas spręsti į užsienį. Lygiai tas pats ir su asmenimis, kurie turi genetines paveldimas ligas“, – apgailestavo profesorė.
Moterims nebeleis būti moterimis
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas ginekologas, medicinos mokslų daktaras Kastytis Žilinskas vakar priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą taip pat vertina kritiškai.
„Šiandien vis daugiau moterų išgydome onkologinius susirgimus. Jaunoms moterims, pavyzdžiui, dažnas krūties vėžys. Neretai vien chirurginio gydymo nepakanka. Tada skiriamas papildomas spindulinis gydymas į vidinius limfmazgius ir naviko vietą bei chemoterapinis gydymas.
Visų priešvėžinių medikamentų veikimo principas tas pats – naikinti greitai besidauginančias vėžines ląsteles. Deja, tam, kad išgelbėtume gyvybę, viena ranka gydome, kita – naikiname, tad dažnai būna visiškai sunaikinama kiaušidžių funkcija. Amenorėja (mėnesinių nebuvimas – aut. past.) gali būti laikina arba, ypač po kelių chemoterapijos kursų, nuolatinė.
Net jei amenorėja laikina, po chemoterapijos didėja neišnešiotumo, apsigimimų rizika.
Visoms moterims, gydytoms chemoterapija, yra išeitis – prieš agresyvų gydymą, laporaskopijos metu paimti kiaušidės audinio ir, jį patikrinus, atlikti jo krioprezervaciją (užšaldymą).
Moteriai pagijus, užšaldytas audinys atšildomas ir panaudojamas arba pagalbiniam apvaisinimui arba gali būti įsodinamas buvusios kiaušidės vietoje. Tai leidžia moteriai išlikti moterimi: išvengti ankstyvos menopauzės ir net susilaukti savo biologinių vaikų.
Po tokios procedūros pasaulyje jau yra gimę daugiau nei šešiasdešimt vaikų. Lietuvoje tokia procedūra jau atlikta apie dvidešimčiai moterų.
Deja, priimtas įstatymas užkerta kelią toms pacientėms susilaukti biologinių palikuonių.
Lygiai taip pat neturiu tiesioginių interesų ir neatlieku pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tačiau priimtas įstatymas mums surišo rankas. Nuo vieno kraštutinumo persimetėme prie kito.
Įstatymas, palyginti su pasauline praktika, – labai konservatyvus. Jį iš onkologinės pusės vertinu labai kritiškai. Sunku pasakyti kieno čia įtaka...“, – teigė medikas.
