Galbūt tai niekam neužkliūtų, deja, kai kurie specialistai ir įstaigų vadovai įsitikinę – vyresnio amžiaus žmonių reakcija lėtesnė, o ir prie naujovių, pavyzdžiui, e.sveikatos, prisitaikyti skunku. Ne ką geresnė situacija ir tarp slaugytojų, rajono ligoninėse amžiaus vidurkis vyrauja apie 55 metus.
Vienur blogiau, kitur geriau, bet problema – opi
Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius portalui lrytas.lt pripažino, kad jo vadovaujamoje įstaigoje dirbančių medikų amžiaus vidurkis didelis, o jaunimą pritraukti sekasi sunkiai.
„Dirbančiųjų amžiaus vidurkis apie 54 metus. Nors esame regioninė ligoninė, jaunimas atvažiuoti dirbti pas mus nenori, gi esame pačiame šalies pakraštyje. Turime daug laisvų etatų. Bandome šią problemą spręsti drauge su savivaldybe: apmokame rezidentūros studijas.
O vyresnio amžiaus žmonės, vienareikšmiškai, išdirbę apie keturiasdešimt metų, nebenori naujovių, nėra tokie veržlūs, žingeidūs“, – teigė A.Lidžius.
Kitame šalies pakraštyje – Rokiškyje – įsikūrusio Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Zita Kapušinskienė taip pat patvirtino, kad ir čia dirbančiųjų amžiaus vidurkis preliminariai yra didesnis nei 50 metų. Tačiau, pasak jos, vienas kitas jaunas medikas dirbti vis dėlto atvyksta.
Centrinėje šalies dalyje įsikūrusios Kėdainių ligoninės situacija palyginti nebloga: medikų amžiaus vidurkis čia siekia 42-45 metus. Tačiau įstaigos direktorius Stasys Skauminas sutinka, kad ši padėtis susiklostė dėl palankių aplinkybių.
„Mūsų situacija visai gera. Kėdainiai labai palankioje geografinėje vietoje, tad pas mus nemažai gydytojų atvyksta iš Kauno. Yra ne tik antraeilininkų, bet dirbančių tik pas mus.
Be to, esame gerai apsirūpinę įvairia technika, tad čia atvykę medikai savo kvalifikaciją pagerinti turi galimybių. Siūlome lankstų grafiką, ypač, jei specialistas dirba ne tik mūsų ligoninėje.
Ir kolektyvo emocinė būsena – gera. Viena, kai jaunuoliui atvykus į rajoną reikia dirbti su senjorais, visai kas kita, kai atvykus yra ir bendraamžių kolegų.
Tiesa, mūsų mokami atlyginimai nėra itin dideli. Tačiau, kaip minėjau, situaciją taiso kitos aplinkybės“, – apie savo vadovaujamos įstaigos padėtį kalbėjo S.Skauminas.
Tačiau sutiko, kad bendra padėtis dėl medikų amžiaus šalyje – labai prasta. Ypač tuose rajonuose, kurie įsikūrę toliau nuo Vilniaus ir Kauno.
Jaunus nuvilioja užsienis arba keičia profesiją
Skųstis negali ir uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigos. Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausias gydytojas prof. Vinsas Janušonis gali pasigirti, jog jaunų specialistų čia tikrai nestinga. Dirbančiųjų amžiaus vidurkis apie 45 metus.
„Tačiau tam, kad tų jaunų žmonių dirbtų, jų turi kažkas duoti (juokiasi). Aš visiškai rimtai. Mūsų ligoninėje specialistų netrūksta, tačiau kitur poreikis – labai didelis. Todėl rajonai džiaugiasi, kad ten apskritai yra dirbančiųjų.
Žinau, kad yra tokių sveikatos priežiūros įstaigų, kur amžiaus vidurkis arti septyniasdešimties. Net ir didesnių ligoninių dirbančiųjų amžiaus vidurkiai būna pakankamai dideli“, – teigė profesorius.
Tačiau pasiteiravus, kurios tai įstaigos, atsakė, jog įvardyti konkrečiai nenorėtų, su kolegomis gi svarbu palaikyti draugiškus santykius.
„Mokslininkai skaičiuoja, kad JAV iki penktadalio sveikatos priežiūros specialistų keičia profesiją. Tad tam tikri procesai vyksta ir pas mus. Yra baigusių, bet nedirbančių pagal specialybę.
Kita vertus, prikabinėta skelbimų, nespėjame nuiminėti – norvegijos, ispanijos verbuoja jaunus specialistus“, – teigė V.Janušonis.
Jis įsitikinęs, kad dėl darbuotojų kaitos iš esmės atsakingi vadovai. Jie turi išlaikyti pusiausvyrą.
„Labai svarbus psichologinis klimatas darbovietėje. Svarbūs ir atlyginimai. Mūsų siūlomi atlyginimai – vieni didžiausių respublikoje, tai žmonėms tikrai turi įtakos“, – kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausias gydytojas .
Dirbti iki mirties priverčia mažos pensijos
Šeimos Gydytojų Asociacijos vadovas, profesorius Julius Kalibatas įsitikinęs, kad tokia situacija, jog tarp dirbančiųjų medikų – trečdalis pensinio amžiaus, susiklostė dėl gėdingai žemų atlyginimų ir pensijų.
„Kalbėkime atvirai, gydytojai visame pasaulyje yra inteligencijos viršūnė. O pas mus algos – labai žemos. Matau, kad apie 10 procentų studentų, jau tapę rezidentais, intensyviai studijuoja tam tikras užsienio kalbas. Baigę studijas, jie ruošiasi išvykti į užsienį. Vakarų Europoje algos iki septynių kartų didesnės.
Pensinio amžiaus gydytojai perspektyvų užsienyje, deja, ne visuomet turi, tad lieka dirbti čia. Tačiau kadangi mažos ne tik algos, bet ir pensijos, jie stengiasi dirbti iki mirties.
Stebiu šią situaciją: įstaigų vadovai stengiasi pritraukti jaunimo, tačiau vyresnieji maldauja, kad leistų pasilikti. Tad realiai sveikata leidžia ar ne, jie dirba ir net numiršta darbo vietoje“, – pasakojo prof. J.Kalibatas.
Paklaustas, ar tai nesukelia pavojaus pacientams, profesorius teigė, kad tam tikrų specialybių, pavyzdžiui, chirurgų, įgūdžiai, bėgant metams iš tiesų blogėja, tačiau kalbant apie šeimos gydytojus, kvalifikacija su amžiumi didėja, nes medikai privalo domėtis, skaityti, ją išlaikyti, tad pavojaus tikrai nėra.
„Pirminėje grandyje daugeliu atveju remiamės pensinio amžiaus gydytojais, tačiau jei jų nebus, nebus kam dirbti. Bendra ekonominė situacija neleidžia gydytojams pakelti atlyginimų. Tad kol ši padėtis nepagerės, taip ir bus“, – apgailestavo Šeimos Gydytojų Asociacijos vadovas.
Tragiškas geografinis pasiskirstymas dėl paskatinimo stokos
Rajoninių ligoninių asociacijos vadovo, Pakruojo ligoninės direktoriaus Vyganto Sudario nuomone, vien skaičiuojat medikų ir slaugytojų amžiaus vidurkį, situacija negali pagerėti. Būtina imtis veiksmų – pritraukti jaunimą į rajonus.
„Neturime aiškios politikos, kuri leistų aprūpinti reikiamu gydytojų kiekiu jų stingančias vietoves. Medikų tarsi paruošiama pakankamai, deja, geografinis pasiskirstymas – tragiškas“, – teigė jis.
Problemą spręsti esą būtina kompleksiškai. Pasak V.Sudario, valstybės lėšomis ruošiami medikai turėtų pirmiausia būti ruošiami ne užsienio rinkai, o Lietuvai.
„O pasiskirstymą galima skatinti įvairiomis priemonėmis. Viena iš galimybių – finansinis paskatinamas. Gydytojai algas užsidirba iš pacientų. Jų rajonuose, žinia, mažėja. Tad ir gaunamų lėšų taip pat nedaugėja. Galbūt čia padėtų įkainių didinimas ar numatytų tikslinių teritorijų refinansavimas.
Kita vertus, reikia atsižvelgti į tai, jog turi būti mažinama regioninė atskirtis. Lietuva – ne vien didmiesčiai. Žmonės gimsta, gyvena ir miršta ir kaime. Jiems būtinos paslaugos ir šalia, gi ne visuomet spėsi nuvažiuoti pagalbos į didmiestį.
Šeimos gydytojų aprūpinimas – blogai, pediatrai, vaikų ligų gydytojai – labai blogai. Jie galėtų išspręsti mažas, savo lygio problemas, tada ir centrai nebūtų užgrūsti. O dabar – visi važiuoja į centrus.
Pastatėme save ant galvos ir paskui stebimės, kodėl taip išeina“, – stebėjosi Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas.
