Valstybinė ligonių kasa šiemet vėl priminė, kad, naujausiais duomenimis, sveikatos priežiūra pagal Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą yra pripažinta viena iš nedaugelio viešojo sektoriaus sričių, kurioje korupcijos paplitimo galimybė yra didžiausia. Jūs rimtai – galimybė?
Ne, tikrai nesiruošiu smerkti ir teisti. Nei duodančiųjų, nei imančiųjų. Tik kam reikia apsimetinėti? Viena kartą norisi pasvarstyti iš esmės, kurgi toji Lietuvos sveikatos sistemos korupcijos šaknis auga, kurią jau, jei neklystu, septynioliktas sveikatos apsaugos ministras rauna?
Štai telšiškė pensininkė Irena paskambino man prieš metus. Moteris liejo pykti, esą vietiniame privačiame akių gydytojos kabinete pacientai turi sumokėti net ir už nemokamas paslaugas, o patvirtinimo apie sumokėtus pinigus negauna jokio: turi pasirašyti ant tuščio lapo.
Pasakojo, kad pas vietinę gydytoją privačiame kabinete lankosi abu su vyru. Abiejų akys operuotos, vyras dar ir glaukoma serga. Kito pasirinkimo miestelyje esą nėra, o kitur važiuoti – per toli.
Teritorinės ligonių kasos specialistai tada man patvirtino, kad taip būti neturėtų. Pakvietė: „Tegul ateina, parašo skundą.“ Manote, Irena sutiko? Net straipsnyje pavardės nepanoro minėti. O jei kitąkart gydytoja sulašins ne tų lašų ir ji visai apaks?
Turbūt ir šiandien lankosi pas tą medikę, kuri, kaip paaiškėjo, tikrai ne viena apylinkėse. Moka pinigus už iš PSDF apmokamas paslaugas ir keikia visą medikų kastą.
Šita tyla ir „tolerancija“ nepakenčiamiems dalykams, noras, kad „galinga žiniasklaidos ranka“ išspręstų visas problemas, kurių pats nenori spręsti, verčia labai sunerimti.
Daugybę kartų neskaidrias padėtis būtų buvę galima akimirksniu išspręsti, jei nebūtų stengtasi dangstytis, tarsi padėtis paties neliestų.
Anoniminis skundas – tas pat, kas nieko. Tik didelė atsakomybė istorijos aprašinėtojui: ar nebus nubaustas už galimą šmeižtą? Dabar Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujantis Juras Požela nusilenkė norintiems anonimiškai pasiskųsti. Atgaivinta nemokama linija ir pasitikėjimo telefonas 8 800 66 004 veikia net visą parą.
Pats ministras ne kartą liudijo, kad toji linija dabar tiesiog kaista nuo skambučių. Pastaruoju metu vis dažniau kalba apie nepakantumą korupcijai ir vis numerį primena.
Gal ir geriau nei nieko? Tik ar tai pakeis situaciją?
Kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų, negalima atmesti, kad dalis medikų savo kišenę „atvirą pasiūlymams“ laiko dėl to, kad nepragyvena. Nuo liepos pirmosios medikų atlyginimas turėjo padidėti 8 procentais. Praėjusiais metais skaičiuota, kad rajoninėje ligoninėje vidutinis gydytojo atlyginimas siekė 870 Eur. Lyg ir neblogai, tiesa?
Tik jei įvertinsime, kiek metų teko mokytis, kiek budėjimų tenka atidirbti, dar rūpintis kvalifikacijos tobulinimu... O jei esi šeimos gydytojas – iš viso nepasisekė, nes skęsti popierizmo jūroje.
„Susitinki su kolegomis iš užsienio ir šie, išgirdę apie tavo atlyginimą, už pilvų iš juoko susiima.“ Iš tiesų, tokių istorijų girdėjau ne iš vieno gydytojo.
Tik vėlgi, mokytojų streikų dėl atlyginimų didinimo metu klausiau ir medikų, ir slaugytojų: „Na, o jūs ar už save eisite pakovoti?“ Išgirdau tik atsidūsėjimą: „Mūsų specialybė pernelyg atsakinga, kad galėtume palikti ligonius.“
Tiesa, negalima sustatyti visų į vieną eilę. Yra juk ir neduodančių, ir neimančių. Tik jei vien jie būtų, ko gero, būtume utopinė valstybė.
Tad būna, susitinka ir duodantis su neimančiu. Pati mačiau, kas būna po to. Išguitas pro kabineto duris, su pavymui nusviestu baltu vokeliu, žmogelis tarsi pasijaučia nusikaltęs, bet užsukęs už koridoriaus kampo, iš akių matyti, pykteli ir burbteli žmonai: „Matyt per mažai daviau.“
Dar blogiau būna, kai neduodantis susitinka su imančiu. Oi, kiek pasipiktinimo kyla. Tik ar apie tai kalba garsiai ir nori išsiaiškinti santykius oficialiai? Vienas kitas.
Taip ir stovi ant tiltelio it ožiai, surėmę ragus, – duodantieji, imantieji ir tie kiti, kol kas dar retesni. Tyli. Nieko nesako. Taip iš vietos – nė krust. Visi su savomis istorijomis, savais principais.
Tad korupcijos sveikatos priežiūros sistemoje problema slypi kur kas giliau. Ko gero, mūsų priespaudos formuotame mentalitete. Dažnai stokojame ryžto vienas kitam į akis teisybę pasakyti, pakovoti už savo tiesą. Geriau aplojame vienas kitą komentarais, už nugaros, kaimynams, visai giminei. Tik niekada tiesiogiai. „Mažu dar ką blogo pagalvos.“
