Dėl tokios sveikatos būklės ir ne itin didelės gaunamos neįgalumo pašalpos moteris tiek pat laiko gauna 20 eurų kompensaciją komunaliniams mokesčiams. Tačiau ši kompensacija tapo kratos namuose ir viešo pažeminimo priežastimi.
Ieškojo vyriškų daiktų
Violeta K. iki tol, kol sužinojo, kad jos inkstai nebefunkcionuoja, dirbo valstybinį darbą. Gyvenimas susiklostė taip, kad su vyru moteris išsiskyrė kone prieš dešimtmetį.
Vėliau prasidėjo hemodializės, 11 operacijų, įskaitant ir inksto transplantaciją, neįgalumo nustatymas.
„Kai tik gavau neįgalumą, man buvo pasiūlyta kreiptis dėl kompensacijos už komunalines paslaugas. Trejus metus ją gavau, ir viskas lyg ir buvo gerai“, – pasakojo Violeta.
Apmaudu, tačiau gaunama kompensacija moterį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės siųstų darbuotojų darbo metodų privertė pasijusti tikra nusikaltėle.
„Prieš mėnesį sulaukiau laiško, kad turiu apsilankyti ir atnešti išrašus iš banko apie savo išlaidas ir pajamas.
Neturiu ko slėpti, jokių papildomų pajamų, be neįgalumo pašalpos, negaunu. Todėl viską, ką reikėjo, pateikiau.
Tačiau štai – bar bar bar į duris. Atidarau – dvi moterys man pakiša pažymėjimus ir įeina į butą. Nustebau, kad skambino ne apačioje prie kodinių durų, o jau į buto duris. Kažkas, matyt, įleido, pamaniau“, – pasakojo Violeta K.
Galima sakyti, kad butas buvo apieškotas. Savivaldybės siųstos darbuotojos apėjo visus kambarius, atidarė Violetos spintas, vonią, tualetą.
Vėliau surašė protokolą. Konstatavo, kad vyriškų daiktų nėra.
„Pasirodo, jos ieškojo vyro! Tuo metu jaučiausi labai šlykščiai.
Paieška buvo atlikta siekiant išsiaiškinti, ar aš neturiu rėmėjo. Moterys dar įsirėmė rankomis į šonus ir pareiškė: „Jūs norite pasakyti, kad pati tokį butą nusipirkote?“
Paaiškinau, jog prieš penkerius metus dirbau valstybinėje įstaigoje, o butą pirkau dar drauge su vyru. Remontui ėmiau paskolą.
Dirbau ir uždirbau normaliai. Nebūčiau prašiusi tos pašalpos komunaliniams, tačiau man prieš trejus metus buvo paaiškinta, jog ji man priklauso“, – atsiduso moteris.
Savivaldybės siųstos darbuotojos Violetai K. paaiškino, kad dėl kažin kokio naujo įstatymo jos yra priverstos tikrinti socialinę paramą gaunančius asmenis, nes daug piktnaudžiavimo atvejų.
Moteris teigė suprantanti, kad patikrinimai yra tinkama prevencijos priemonė, tačiau tikrai ne tokiais metodais.
Apie paramą sužinojo visi kaimynai
Tačiau blogiausia buvo ne tai, kas vyko Violetos K. bute, o tai, kad apie moters gaunamą paramą ir neįgalumą sužinojo visi kaimynai.
„Juokingiausia, kad tos darbuotojos apėjo visą aukštą, apklausė visas kaimynes. Kas gyvena, su kuo gyvena, kuo užsiima ir taip toliau.
Kai kurie jų net nežinojo, kad aš neįgali, gaunu socialinę paramą, tačiau po tokio darbuotojų apsilankymo visas daugiabutis ūžia.
Įsivaizduokite, kažkokios moterys pasibeldžia į jūsų duris ir klausinėja apie jūsų kaimyną dėl kažkokios socialinės paramos, kurią gauna dėl neįgalumo. Ką pagalvotumėte?“ – retoriškai klausė Violeta K.
Patikrinimas vyko, kaip pridera
Lrytas.lt dėl susiklosčiusios padėties kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę. Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė Milda Milbutaitė paaiškino, kad nurodytu atveju patikrinimas atliekamas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims skyrimą.
„Nurodytu atveju, pareiškėjai atitinkant patvirtintą rizikos kriterijų teikiant piniginę socialinę paramą, buvo atliekamas pateiktų duomenų (dokumentų) vertinimas, gyvenimo sąlygų, turimo turto, gaunamų pajamų ir jų gavimo šaltinių, bendrai gyvenančių asmenų sudėties patikrinimas.
Tikrinimo metu apklausdami kaimynus ir kitus asmenis Socialinės paramos skyriaus darbuotojai neatskleidžia pareiškėjų asmens duomenų bei su pareiškėjais susijusios informacijos“, – laiške dėstė specialistė.
Ministerija: tokie patikrinimai neturėtų vykti
Keista tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės teigimu, teisės aktai jokių papildomų tikrinimų socialinę paramą gaunančių asmenų namuose nenumato.
„Miestų ir rajonų savivaldybėse mokamos 20 procentų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (7,10 eur) išmokos vidutiniškai kas mėnesį neįgaliesiems, auginantiems vaikus iki 18 metų, besimokančius Lietuvoje įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą arba aukštosiose mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą – iki 24 metų, kurie yra pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų žmonių.
Šios išmokos mokamos komunalinėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms padengti ar kurui įsigyti. Šios išmokos mokamos pateikus dokumentus, įrodančius, kad žmogus yra nedarbingas (0–25 proc. darbingumo lygis), taip pat kad turi vaikų.
Savivaldybių administracijų socialinės paramos skyriai patikrina, ar neįgalusis nedirba pagal darbo sutartį.
Jokių papildomų socialinių darbuotojų tikrinimų asmens namuose teisės aktai nenumato. Skleisti informaciją apie žmogaus neįgalumą yra neetiška, o valstybės ir savivaldybės įstaigose dirbantiems asmenims tą daryti draudžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas“, – teigė E.Čaplikienė.
Deja, žala Violetos K. gyvenimo kokybei jau padaryta.
