Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) rengia planą, kaip pacientai galėtų legaliai atsidėkoti medikams grynaisiais. Jeigu šiam planui pritartų Sveikatos apsaugos ministerija, pirmiausia jis būtų išbandytas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Tačiau Jaunųjų gydytojų asociacijos nuomone, vienintelis būdas užtikrinti medikų atsparumą korupcijai yra orūs sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atlyginimai. O šis VTEK pasiūlymas tik didintų atotrūkį tarp įvairių sričių medikų.
Siūlo diskutuoti
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius kviečia valdžios įstaigas, medikų bendruomenę ir visuomenę diskutuoti dėl legalaus medikų premijavimo, kad būtų pakeistas kyšio, kaip efektyvaus sprendimo, suvokimas.
Tai yra tik viena galimų idėjų kovoti su korupcija. Jeigu šiam planui pritartų Sveikatos apsaugos ministerija, pirmiausia jis būtų įgyvendinamas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Pasak R. Valentukevičiaus, susidūręs su mediku kiekvienas pacientas neišvengiamai yra subjektyvus jo teikiamos paslaugos vertintojas. Papildomo atlygio siekiančiam medikui galimybė būti premijuotam veiktų kaip paskata skirti didesnį dėmesį pacientui.
„Žinoma, negalima atmesti susitarimo su mediku dėl premijavimo ateityje galimybės, tačiau šiuo atveju pacientas galėtų pats kontroliuoti situaciją iki sveikatos priežiūros paslaugos teikimo pabaigos. Nebūtų išankstinio atsidėkojimo, kuris turėtų gydymo metu veikti mediko elgesį atsidėkojusio paciento atžvilgiu.
Atsirastų motyvacinė sistema visiems sveikatos priežiūros paslaugos teikimo dalyviams, kuri skatintų vienodai gerai elgtis su visais pacientais, nes bet kurio iš jų dėkingumas už suteiktą paslaugą galėtų virsti papildoma premija“, – sako VTEK pirmininkas.
Siektų išlaikyti anonimiškumą
Jei priėmus atitinkamus teisės aktus, vis dėlto būtų apsispręsta išbandyti šią idėją praktikoje, reikėtų įgyvendinti nuostatą, kad mediką premijuojantis pacientas išliktų anonimas.
Vadinasi, nei registratūroje, nei kasoje, nei buhalterijoje medikas negalėtų patikrinti, kuris pacientas jį premijavo. Premijos suma turėtų būti subendrinama su kitų pacientų premijomis ir, atskaičius mokesčius, išmokama tokiais periodais, kad iš gaunamų sumų medikas neatskirtų, kas ir kada jį premijavo. Dabartinės informacinės technologijos galėtų tai užtikrinti, sako R.Valentukevičius.
Jo nuomone, taip galėtume po truputį keisti paciento požiūrį į kyšio davimą. Jei pacientas jaučia dėkingumą medikui, jį galėtų išreikšti tiek žodžiu „ačiū“, tiek anonimiška premija.
„Labai svarbu suprasti, kad ne atskiros, o viena kitą papildančios iniciatyvos galėtų suteikti reikiamą antikorupcinę kryptį sveikatos priežiūros sistemoje. Medikų premijavimo sistema taip pat galėtų būti panaudota vertinant jų veiklą bei korupcijos pasireiškimo riziką.
Pavyzdžiui, skirtingose pamainose priimantys gimdymus akušeriai-ginekologai gali būti premijuojami labai skirtingai. Medikai, savo veikla kuriantys situacijas, pacientų suprantamas kaip skatinimą duoti kyšį, vargu ar sulauktų dėkingumo premijos iš kyšio nedavusio paciento.
O medikui kyšį davęs pacientas, pasibaigus gydymui, taip pat neturėtų paskatos premijuoti mediką. Ši lyginamoji informacija galėtų būti reikšminga ne tik sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, tačiau ir teisėsaugos institucijoms. Tai savaime sudarytų labai nepatogią aplinką korupcijos pasireiškimui.
Tuomet būtų tik laiko klausimas, kada šią situaciją suvokiantis ir į kyšininkavimą linkęs medikas pradėtų galvoti, kada baigti „vokelių“ praktiką“, – sako R.Valentukevičius.
Dabartinė situacija – iškreipta
Jei tokia sistema būtų įdiegta, būtų tikimasi natūralaus šios problemos mažėjimo. Tai ir yra švelniųjų korupcijos prevencijos priemonių ir šios idėjos esmė.
Korupcijos paplitimo mastą, suvokimą bei polinkį korumpuotis analizuojantys tyrimai iš esmės parodo, kad, pacientui asmeniškai atsilyginus sveikatos priežiūros specialistui, galima gauti palankesnes gydymo sąlygas. Taigi sukuriama iškreipta ir nesąžininga konkurencija tarp pacientų.
Tai lemia pacientų ar jų artimųjų baimės, norai, tikėjimas, kad papildomai atsilyginus medikui bus geriau. Tai yra tas smulkiosios korupcijos „variklis“, kurio veikimą, esant dabartinei sistemai, medikai gali dar ir patys sėkmingai skatinti.
Baiminantis dėl savo arba artimų asmenų sveikatos ar gyvybės, tikint, kad asmeniškas atsilyginimas yra būtinas, nes „tiesiog tokia yra sistema“, gresianti baudžiamoji atsakomybė pacientui neatrodo tokia baisi, palyginus su tuo, kad gydytojas neskirs visų jėgų sveikatos problemai spręsti.
R.Valentukevičiaus teigimu, kovojant su korupcija šiuo metu sveikatos priežiūros sistemoje nuolat siunčiamas signalas, kad duoti kyšį yra blogai, tačiau sistema nekeičiama taip, kad aplinka korumpuotis taptų nepatogi, o kyšis būtų suvoktas kaip neefektyvus sprendimas.
Tik tai pakeitę galime tikėtis išvengti kyšininkavimo reiškinio. Antraip ir toliau teks brangiai kovoti su pasekmėmis bei didinti tokios kovos mastą.
Išreiškė susirūpinimą
Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) įsitikinusi, jog siūloma sistema sukurtų didesnį atlyginimų netolygumą tarp atskirų specialybių medikų, neskatintų vienų mažiausių Europos Sąjungoje medicinos darbuotojų atlyginimų didinimo bei dirbtinai atitolintų sprendimus dėl būtinų Lietuvos sveikatos sistemos strateginių pokyčių.
Be to, VTEK siūlomame plane taip pat neužsimenama apie slaugytojus, slaugytojų padėjėjus – visus gydymo komandos narius, kasdien nuoširdžiai besirūpinančius ligonio sveikata.
Dėl VTEK siūlomos idėjos JGA viešai išreiškė susirūpinimą.
Jaunųjų gydytojų nuomone, pacientai neturėtų būti skatinami mokėti grynųjų pinigų ar kitaip materialiai prisidėti prie gydytojų gerovės, kadangi kaip piliečiai jie moka mokesčius valstybei.
Pacientai, mokėdami įmokas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą išlaiko sveikatos apsaugos sistemą, todėl orus gydytojų atlyginimas turėtų būti Sveikatos apsaugos ministerijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) vadovų atsakomybė.
Vienintelis būdas užtikrinti medikų atsparumą korupcijai yra orūs sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atlyginimai, kuriems lėšų turėtų atsirasti ASPĮ taikant gerosios valdysenos principus.
Tam reikia nustatyti minimalius teikiamų paslaugų standartus, kurie leistų ASPĮ gauti didesnes lėšas teikiant aukštesnės kokybės paslaugas. Taip pat premijavimo sistemą derėtų sudaryti atsižvelgiant į medicinos darbuotojo darbo rezultatus: pacientų pasitenkinimą gydytojo darbu (kuris būtų išsiaiškinamas naudojant standartizuotus klausimynus), atliktų procedūrų/intervencijų skaičių, komplikacijų (ne)buvimą, lovadienių trukmę, gydytų sunkių, kompleksinių ligonių skaičių ir kt.
„JGA bei Lietuvos medicinos studentų asociacija ir toliau kviečia visus sveikatos sistemos dalyvius imtis ryžtingų sprendimų užtikrinant skaidrią ir profesionalią sveikatos apsaugą Lietuvoje. Kartu su partneriais esame pateikę mūsų pasiūlymus, kaip galima veiksmingai mažinti korupcijos mastus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.
Spustelėję šią nuorodą galite susipažinti su rezoliucija dėl korupcijos prevencijos sveikatos apsaugos sektoriuje„, – rašoma JGA internetiniame tinklalapyje.
