Visiems neramu dėl ministro Juro Poželos. Ūminis pankreatitas, pasak specialistų, tokia jau liga – akimirką atrodo, kad jau su Dievu kalbiesi, kitą – pakyli it feniksas iš pelenų. Tiesa, sklinda kalbos, kad ministrui lyg ir kiek pagerėjo, bet gydymo įstaiga ir šeima kol kas atsitvėrusi tylos siena.
Lietuvos vaistinių asociacija, tik prieš porą dienų priėmus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, išplatino savo pastabas, jog šis nuskriaudžia lėtinėmis ligomis sergančiuosius. Todėl, pavyzdžiui, sergantysis cukriniu diabetu, vietoje trijų eurų su centais turės susimokėti visus dešimt. Įdomu, aišku, kodėl niekas iš vaistininkų nedalyvauja šį kainyną sudarinėjant. Tik kartais kai dokumentas priimtas, ar ne post factum? Tik svarstau.
Savos peripetijos verda ir tarp vadinamųjų netradicininkų. Štai mano pačios aprašyta nelegalių dėlių istorija, kaip teigia pati istorijos herojė, tėra kur kas didesnio plano dalis. Koks planas, paklausite? Ogi „prastumti“ netradicinę mediciną reglamentuojantį įstatymo projektą, kuriam patys šios srities specialistai nepritaria.
Teismais daugiau nei dešimtmetį veikęs biofabrikas užsiundytas, mat jo vadovė priešinasi minėto dokumento pasirodymui dienos šviesoje. Sakysite, o kas lieka „vagiui“, kai kepurė dega? Tačiau Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įmonės patikrinimo (keistai skamba, kai šios institucijos reikalas yra tikrinti sveikatos priežiūros įstaigas) ataskaitoje teigiama, jog niekur nėra įvardyta, kad gydymas dėlėmis priklauso netradicinei medicinai. Tačiau leiskite paklausti: o kas tai tuomet yra? Patys sveikatos apsaugos ministrai yra pasakoję apie netradicinę mediciną ir kaip patys įvairius negalavimus gydėsi dėlėmis.
Pašnekovė dar pasakojo, kad sukurta ir atskira iniciatyvinė grupė, nepalaikanti sudėlioto įstatymo projekto. Jos nariai net lankėsi, kaip ji įvardijo, pas „sveiko proto“ ministrą. Deja, šis atgulė į ligos patalą, o tuomet jau į netradicinės medicinos kiemą išriedėjo buldozeriai...
Tačiau, ko gero, didžiausios pasipiktinimo bangos sulaukė Valstybinės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) rengiamas planas, kaip pacientai galėtų legaliai atsidėkoti medikams grynaisiais. Būta net pasiūlymų svarstyti šį reikalą Seimo Antikorupcijos komisijoje.
Tas pats sveikatos apsaugos ministras J.Požela atvirai ir garsiai deklaravo apie kovą su korupcija. Tačiau kol gydosi, karavanas eina toliau.
Žinia, kad „Transparency International“ gyventojų apklausos duomenys rodo, jog kas antram gyventojui per 2010–2014 m. teko asmeniškai „atsilyginti“ gydytojui už sveikatos priežiūros paslaugas.
Tad jei jau kyla noras gydytojui atsilyginti, kodėl to neįteisinus? Sklando legendos apie Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigose įrengtas spinteles, skirtas gydytojų padėkoms. O ir patys lietuviai medikai, tiksliau jų asociacija, vadovaujama profesoriaus Liutauro Labanausko, tokį pasiūlymą laiko svarstytinu. Žinoma, ne visuomet tai, ką sako asociacijos, sutampa su tam tikros grupės viešąja nuomone.
Tačiau komentatoriai internete ūžia – jokio pasigailėjimo siūlymui įteisinti „vokelius“!
Nesiimu spręsti, geriau ar blogiau būtų, priėmus tokį sprendimą, viena, kas aišku, kad ši tema aktuali ne vien Lietuvoje.
Štai viena studija, kurioje analizuoti kyšininkavimo atvejai pasaulyje nuo 1999 iki 2014, nurodoma, kad sveikatos sektorius „vokelių“ dažnumu yra šeštoje vietoje. Tuo tarpu, Lietuvoje šiuo klausimu tai – bene labiausiai problemų kelianti sritis.
Tiesa, kalbant konkrečiai apie „padėkas“ medikams, mokslinių tyrimų nėra itin daug atlikta ir įvairiose šalyse tema vertinama skirtingai, tad ir apibendrinti nelabai yra ką.
Nors Kanados Dalhousie universiteto medicinos studentai bandė tai padaryti. Publikuojamame moksliniame darbe teigiama, jog ankstesni tyrimai parodė, kad 20 proc. apklaustų gydytojų gavo dovanų.
Labiausiai paplitę dalykai atsidėkojimui buvo šokoladas, kepiniai, alkoholis ir, žinoma, pinigai.
Kanados medicinos asociacija savo dokumentuose dovanų priėmimo praktikos neaptaria, JAV teigiama, kad kiekvienu atveju dovana turi būti įvertinama individualiai.
Moksliniame darbe nurodoma, kad egzistuoja trys visoms šalims bendros dovanų priėmimo praktikos: niekada, visada ir kartais (arba sąlyginio priėmimo praktika). Pastaroji, kaip teigiama, gali būti tinkamiausia.
Kodėl? Medikų apklausos rodo, kad ten, kur medikai griežtai atmeta bet kokias dovanas, stengiamasi išvengti nuobaudos, tačiau dovanos tarp mediko ir paciento gali būti naudingos sukuriant draugiškus santykius, sustiprinant pasitikėjimą.
Tad viskas priklauso nuo situacijos: kada (prieš ar po suteiktos pagalbos) norima gydytojui atsilyginti ir kokio pobūdžio tai yra dovana. Tai pasaulyje ir laikoma ta plona linija tarp kyšio ir dovanos.
Tiesa, tie patys mokslininkai, kalbant apie kyšininkavimą sveikatos priežiūros sistemoje, nepamiršta paminėti, kad labiausiai dėl to kenčiančiose šalyse paprastai už medikų darbą nėra tinkamai atlyginama, o tai skatina norą pasigerinti savo padėtį ne pačiais etiškiausiais metodais.
Aišku, menkai tikėtina, kad prieš rinkimus VTEK pasiūlymas bus svarstomas. Visuomenė tam priešinsis, o politikai žengs paskui jos norus.
Kaip, ko gero, jau supratote, sveikatos sritis mūsuose – nuolatinių iššūkių ir kartais net stebuklų laukas. Su „galva“ ar be jos – nuobodžiauti niekas tikrai neleis.
